Skalmantas (Gediminaičių protėvis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
pridėta istoriogr. nuoroda etc.
(skliaustas)
(pridėta istoriogr. nuoroda etc.)
'''Skalmantas''' (kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komant(a)s'', ''Gomant(a)s'', ''Kalmant(a)s'', ''Galmant(a)s'' ir pan.; [[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]{{faktas}})<ref>Rowell S. C., ''Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva'', V., 2001, p. 58.</ref>. Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip KomantoSkalmanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>KomantoSkalmanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.</ref>: „Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Komanto“. [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Komanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Komantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Komantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Komantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>.
 
„Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Skalmanto“.
 
Lenkų istorikas [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Skalmanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Skalmantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Skalmantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Skalmantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>.
 
== Išnašos ir nuorodos ==
1 708

pakeitimai

Naršymo meniu