Ivanas Černiachovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
T~ltwiki (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Ivanas Danilovičius Čėrniachovskis''' - ({{ru|Иван Данилович Черняховский}}) Tarybinės armijos generolas, 3 Baltarusijos fronto generolas, o taip pat...
 
CD (aptarimas | indėlis)
(Jokio skirtumo)

12:17, 23 spalio 2007 versija

Ivanas Danilovičius Čėrniachovskis - (rus. Иван Данилович Черняховский) Tarybinės armijos generolas, 3 Baltarusijos fronto generolas, o taip pat jauniausias Tarybinės armijos generolas.

Gimė 1906 m. birželio 29 d. Ukrainoje Humano apylinkėse, žuvo 1945 m. vasario 18 d. Panevėžio apylinkėse.

Prieš pradedant tarnavimą Tarybinėje armijoje 1924 m. jis dirbo geležinkelyje darbininku. 1928 m. Kijeve baigė artilerijos karininkų mokyklą, o 1936 m. šarvuočių ir motorizuoto transporto mokyklą. 1928 m. – 1931 m. vadovavo artilerijos daliniams. 1938 m. – 1941 m. vadovavo šarvuočių daliniams bazuojantiesiems Kijevo ir Baltarusijos karinėje apylinkėje. 1941 m. kovo mėn. vadovavo 28 šarvuočių divizijai Baltijos karinėje apylinkėje. Per mūšius nuo 1942 m. liepos mėn. pasižymėjo ir tapo XVIII šarvuočių korpuso vadu, kovojo Voroneže, o greitai tapo 60 armijos kovojusios Kurske vadu. Kaip armijos vadas kovojo Ukrainoje. Už Dniepro forsavimą 143 m. spalyje apdovanotas Tarybų Sąjungos didvyrio medaliu. Nuo 1944 m. balandžio mėn. vadovavo vakarų frontui, o nuo balandžio 24 d. 3 Baltarusių frontui. Jo vadovaujamas frontas pasiekė žymių pasiekimų, sakykim tokių, kaip Minsko rytuose 100 tūkst. vokiečių kareivių apsukimas. Vadovavo Vilniaus ir Kauno operacijoms, dėl kurių vokiečiai galiausiai buvo išstumti iš Lietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos į kairįjį Nemuno krantą. Po šių operacijų dar kartą buvo apdovanotas Tarybų Sąjungos didvyrio medaliu (1944 m. liepa). 1945 m. sausi 3 Baltarusijos frontas dalyvavo rytų Prūsijos operacijoje, pralaužė vokiečių gynybą ir šiaurės Prūsijoje kartu su 2 Baltarusijos frontu atkirto pagrindines vokiečių pajėgas Semboje, Kaliningrado srityje ir Aistmarės krantuose. Mirė nuo žaizdos padarytos artilerijos skeveldra kai tikrino fronto liniją Panevėžio apylinkėse, kur net šiandien jam stovi paminklas.

Buvo palaidotas Vilniuje Gedimino gatvėje, bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę 90 metais jis buvo perlaidotas Maskvoje Novodėvičjė kapinėse.

Apdovanotas Lenino Ordinu, keturis kartus Raudonosios žvaigždės ordinu, du kartus I laipsnio Aleksandro Suvorovo ordinu, I laipsnio Michailo Kutuzavo ordinu ir I laipsnio Bogdano Chmelnickio ordinu ir kitais medaliais. Jo vardu iki šiol vadinamas Černiachovskio miestas Kaliningrado srityje.