Ray Bradbury: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:34, 22 spalio 2007 versija

Rėjus Brėdberis' - (angl. Ray Bradbury) amerikiečių rašytojas-fantastas.

Biografija

Rėjus Brėdberis gimė 1920 m. rugpjūčio 22 d. Jokigane, Ilinojaus valstijoje. Pilnas vardas - Reimondas Duglas Brėdburi (antras vardas garsaus aktoriaus Duglo Ferbekso garbei). Tėvas – Leonardas Spoldingas Brėdbury (anglų-naujakurių palikuonis). Mama – Mari Ėstėr Moberg, pagal kilmę švedė.

1934 m. Brėdberių šeima persikėlė į Los Andželą, kur Rėjus ir gyvena iki šių dienų. Rašytojo vaikystė ir jaunystė praėjo Didžiosios depresijos laikais, lėšų universitetiniam išsimokslinimui jis neturėjo, bet vis tiek vos ne 12 metų nusprendęs tapti rašytojų Rėjus su dideliu užsispyrimu juo siekė, niekados negalvodamas apie kitą profesiją. Jaunystėje jis pardavinėjo laikraščius, paskui keletą matų buvo žmonos išlaikomas, kol pagaliau 1950 m. išpublikavo pirmą savo stambų kurinį – „Marso kronikos“. Po to (pirmuose žurnalo numeriuose „Playboy“) – apsakymą „451 laipsnių pagal Farenheitą“. Galiausiai jis išgarsėjo visame pasaulyje.

Rėjų Bredburį dažnai vadina Mokslinės fantastikos metru, vienu iš geriausiu rašytojų-fantastų ir daugelio tradicinių žanrų pradininku. Iš tikro Brėdberis nėra fantastas, taip kaip jo kūrybą reikia priskirti „didelei“, nežanrinei literatūrai, nors iš tiesų jo kuriniuose fantastika sudaro mažą dalį.

Vis tiek Bredberis yra kelių mokslinės fantastikos apdovanojimų (Nebiulo premija – 1988 m., Hjūgo premija – 1954 m.) ir daugelio kitų bendra literatūrinių premijų laureatas.

Bredberio kūriniai dažniausiai – trumpi pasakojimai, nėra pramoginio charakterio, trumpos apybraižos, susiveda į aštrius dinaminius, psichologinius momentus, pastatytus dažniausiai ant dialogų, monologų, herojų mastymų, bet ne jų veiksmo.

Nežiūrint į jo aiškų talentą ir įvairių siužetų apgalvojimą, sudominančiu originalumu, rašytojas dažnai apsiriboja be veikmėmis apybraižomis, labai metaforinėmis, labai paslėpto turinio ar ne nesančiomis jokios prasmės visai. Ir net gerai „sukurptuose“ kuriniuose pasakojimas gali greitai nutrukti, nueiti nuo smulkmenų, paliekant veiksmą dideliame aistrų sūkuryje.

Taip pat praktiškai nei vienu kūriniu rašytoją nepasiseks apkaltinti moralizavimu ir savo požiūrio taško primetimu: 99 % kūrinių autorius lieka už „kadro“. Situacija gali vystytis labai įtemptai, bet niekada Bredburis nedarys išvadų. Jis savo uždavinį mato tame, kad sujaudintu skaitytoją, suaštrintu situaciją ir nueitu, paliekant galvoti apie knygą.

Ir jeigu po savo kūrybinių principų Bredberis neatsisako, tai jo „kalba“, tai yra bandymai parodyti paveikslą, mintis, praktiškai niekada nesikeičia. Jo kalbos charakteringi bruožai – tai „adekvatumas“, detalių minimumas, aprašymai, smulkmenos, veiksmai. Turi vietą ne tik fantastika, (nėra realizmo), kiek nesiskaitymas su realybe. Šitas bruožas liečia ir siužetus (fantastiką lengvai sugyvena su pasakiškumu, detektyvu su melodrama, nušluojant žanrų rėmus) ir kalbą: Bredburis nevengia aprašyti veiksmo vietas, herojų išvaizdą, vardų, datų, skaičių. Žinoma, jo kuriniuose nesutiksime techninių smulkmenų ir visiškai nėra išmonės techninėje sferoje. Pagal analogiją su dailę – impresionistų dailę - (būvis, judėjimas, o ne siužetas!). Pagal analogija su muzika - Pink Floyd (ypatingai ankstyvoji kūryba), kur tektų neaiškumas su kaupu kompensuojamas muzikos ir garso efektu gausa, meniškumu, ekspresija, tame tarpe konkrečiu garsu.

Žinoma, iškeliant siužeto pagrindą į absoliutą, Bredberis lengvai keičia savo kurinių stilius ir žanrus. Tų pačių metų pasakojimuose galima sutikti ir mokslinę fantastiką ir melodramą ir detektyvą ir fantaziją, istorinę literatūrą, eiles ir kita.

Kaip galima spręsti, pagal esę ir interviu [1], Bredberis skelbia jausmų, o ne minčių literatūrą. Emocijas, o ne veiksmas. Būvis, o ne atsitikimas.

Bredberis kovoja už dvasines vertybes, o visu pirma fantaziją, kūrybą. Aukščiausiu Brėdberio vertybe yra vidinis žmogaus pasaulis, jo pasaulėžiūra, fantazija. Žmogaus galimybės jausti, pergyventi, rašytojas pripažįsta pagrindine savybe.

Jis savo kuriniuose visu pirma prijaučia kultūros žmonėms, negu visiems kitiems. Jis griežtai savo knygos puslapiuose susidoroja su „priešais“ – surūgusiais žmonėmis, praradusiais fantaziją, mesčionimis, valdininkais, politikais – tais, kurie trukdo meno žmonėms normaliai gyventi, saviraiškai, santykiams, kas suveda kultūrą į sąlyginumus, masiškumui, standartams, gyvenimą daro sausą, nuobodų, dvasiškai skurdžią, skystą. Apysakoje „Marso kronikos“ (dalis „Ėšer II“) pagrindinis veikėjas su skausmu aprašo knygų degintojus, bet paskui šaltakraujiškai nužudo dešimt žmonių, prie to tai daro su fantazija, pagal Edgaro Po knygą ...

Savaime Bredburis sprendžia ir etines problemas: blogis ir prievarta jo knygose atsiranda nerealūs, „paranormalūs“. Kaip kokios „juodos jėgos“, geriausias būdas kovai su juo – jų ignoravimas, apžaidimas ir kita supratimo plokštuma. Labai aiškiai šita pozicija rado pavyzdį romane „Atslenka bėda“, kai finale pagrindiniai herojai laimi prieš „juodas jėgas“ balaganiniu linksmumu.

Kūryba

Pasakojimai sudaro pačia pagrindinę pagal apimtį dalį Bredburio kūrybos dalį. Jie apima praktiškai viską, ką Bredberis myli, vertina. Nemažinant stambių, „rimtų“ kurinių, apsakymų ir romanų reikia pripažinti, kad konkrečiai tokioje literatūrinės kūrybos formoje rašytojas pasiekė meistriškumo.

Pagal jo žodžius rašytojas per gyvenimą parašė daugiau kaip 400 apsakymų. Kai kurie iš jų pasitarnavo stambesnių kurinių pagrindu. Kitus galima apjungti į ciklus pagal herojus, keliaujančius iš vieno pasakojimo į kitą.

Apsakymai

(1953) 451 laipsniai pagal Farenheitą (angl. 'Fahrenheit 451')
(1957) Pienių vynas (Dandelion Wine)
(1962) Something Wicked This Way Comes
(1990) A Graveyard for Lunatics
(1992) Green Shadows, White Whale
(1998) Ahmed and the Oblivion Machines
(1999) Death Is a Lonely Business
(1999) The Halloween Tree
(2001) From the Dust Returned
(2003) Let's All Kill Constance
(2003) It Came From Outer Space

Apsakymų rinkiniai

(1947) Dark Carnival
(1950) Marso kronikos (The Martian Chronicles)
(1951) Iliustruotas žmogus (The Illustrated Man)
(1953) The Golden Apples of the Sun
(1955) The October Country
(1959) A Medicine for Melancholy
(1960) R is for Rocket
(1966) K kaip kosmosas (S is for Space)
(1969) I Sing The Body Electric!
(1988) The Toynbee Convector
(1998) Driving Blind
(2002) One More for the Road

Apdovanojimai

Viena iš asteroidų buvo pavadinta jo vardu: 9766 Bradburis. Vienas menulio krateris buvo pavadintas "Pienių krateris" apsakymo Pienių vynas garbei.

Buvo apdovanotas World Fantasy Award, Grand Master, SF Hall of Fame Living Inductee ir Pierwszą Nagrodę Fandomu apdovanojimais.

Nuorodos