Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: da:Cēsis |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
[[category:Latvijos miestai]] |
[[category:Latvijos miestai]] |
||
[[da:Cēsis]] |
|||
[[de:Cēsis]] |
[[de:Cēsis]] |
||
[[en:Cēsis]] |
[[en:Cēsis]] |
||
12:37, 20 spalio 2007 versija
| |||
| Gyventojai (2004) | 18 715 | ||
| Plotas | 19,3 km² | ||
| Kiti pavadinimai | estų – Võnnu, vokiečių – Wenden | ||
| Miestas | nuo 1323 m. | ||
| Rajonas | Cėsio rajonas | ||
| Internetinis puslapis | www.cesis.lv | ||
Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18.715 (2004 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Istorija
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. prdž. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė Žečpospolitai, 1629-1721 – Švedijos karalystei, nuo 1727 metų – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko.1785 metais tapo apskrities centru.
Nuorodos
| ||||||||
|
Šis straipsnis apie Latviją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |