Skalmantas (Gediminaičių protėvis): Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruses|Komantas}} |
|||
'''Skalmantas'''<ref>Kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komant(a)s'', ''Gomant(a)s'', ''Kalmant(a)s'', ''Galmant(a)s'' ir pan.</ref> ([[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]). Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Komanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>Komanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.</ref>: „Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Komanto“. [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Komanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Komantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Komantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Komantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>. |
'''Skalmantas'''<ref>Kiti galimi rekonstrukciniai variantai: ''Komant(a)s'', ''Gomant(a)s'', ''Kalmant(a)s'', ''Galmant(a)s'' ir pan.</ref> ([[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]). Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Komanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>Komanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.</ref>: „Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Komanto“. [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Komanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Komantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Komantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Komantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu<ref>Baranauskas T., ''Gedimino kilmė'' // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.</ref>. |
||
10:13, 15 spalio 2007 versija
Skalmantas[1] (rus. Skolomend), Gediminaičių protėvis (pasak S. Rouvelo, šis asmuo gali būti tapatus Sūduvos kunigaikščiui Komantui). Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio (1380 m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Komanto proanūkiai (pravnuki Skolomendovy; kt. poemos nuoraše − Skoldimerovy[2]: „Patys sau esame du broliai, Algirdo sūnūs, o anūkai mes − Gedimino (Domentovy, Jedimentovy), o proanūkiai esame Komanto“. J. Ochmanskis (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Komanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš Butvydo, aukščiau pateikto fragmento žodį pravnuki verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Komantą siūlo laikyti Gedimino seneliu. T. Baranauskas tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Komantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Komantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu[3].
Išnašos ir nuorodos
- ↑ Kiti galimi rekonstrukciniai variantai: Komant(a)s, Gomant(a)s, Kalmant(a)s, Galmant(a)s ir pan.
- ↑ Komanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<Кол(o)-димер <Волoдимер?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Skalmanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro vardu atgarsį.
- ↑ Baranauskas T., Gedimino kilmė // „Voruta“, 1996 11 23-30, Nr. 44 (278), p. 6.