Teisinis veiksnumas

Civilinis veiksnumas – nuo senovės Romos laikų vartojama teisinė sąvoka, apibūdinanti Romos piliečio galėjimą įgyvendinti subjektinę teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis).

Civilinio veiksnumo atsiradimo laikas

Civilinis veiksnumas, skirtingai nei teisnumas, atsiranda ne nuo gimimo, o sukakus tam tikram amžiui, kadangi su juo paprastai siejamas asmens gebėjimas laisvai reikšti savo valią, taigi ir sudaryti įvairius teisinius sandorius.

Civilinio veiksnumo rūšys

Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. aštuoniolikos metų. Visišką civilinį veiksnumą asmuo įgyja anksčiau, jei (a) sudaroma santuoka (kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką nesulaukus aštuoniolikos metų); (b) nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, teismo tvarka pripažįstamas visiškai veiksniu (emancipuotu).

Asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi santykinį veiksnumą, kitaip tariant, sandorius gali sudaryti esant tėvų sutikimui.

Vaikams iki keturiolikos metų būdingas dalinis veiksnumas, reiškiantis, kad visus sandorius, išskyrus smulkius buitinius ir kai kuriuos kitus Lietuvos Respublikos civiliname kodekse numatytus sandorius, už juos sudaro tėvai.