Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:15, 9 spalio 2007 versija

Civilinis teisnumas (angl. legal capacity, lot. caput) – nuo Romos laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių subjektinių teisių ir pareigų.

Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro teisinį subjektiškumą – socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti teisinius santykius, t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.

Teisnumas Romėnų teisėje

Romos laikais teisnumas (lot. caput) reiškė privilegiją, kurią asmuo galėjo įgyti esant trims sąlygoms: laisvei (lot. status libertatis); pilietybei (lot. status civitatis); šeimos galvos padėčiai (lot. status familiae). Teisnus žmogus vadinosi persona ir galėjo būti civilinės teisės subjektu.

[Šaltinis: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė, Justitia, Vilnius, 1999]

Civilinis teisnumas šiuolaikinėje civilinėje teisėje

Civilinis teisnumas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.1 straipsnis).

Civilinio teisnumo atsiradimo ir išnykimo momentai

Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.).

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

22:22, 4 spalio 2007 versija taisyti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai red.,stub. ← Prieš tai darytas keitimas		12:15, 9 spalio 2007 versija taisyti anuliuoti Mintchocolate (aptarimas \| indėlis) 74 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1:		Eilutė 1:
	'''Civilinis teisnumas''' ([[angl.]] ''legal capacity'', [[lot.]] ''caput'') – nuo [[~~Romos imperija~~\|Romos ~~imperijos~~]] laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių [[subjektinė teisė\|subjektinių teisių]] ir pareigų.		'''Civilinis teisnumas''' ([[angl.]] ''legal capacity'', [[lot.]] ''caput'') – nuo [[Roma\|Romos]] laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių [[subjektinė teisė\|subjektinių teisių]] ir pareigų.

	Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas\|teisinį subjektiškumą]] – socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti [[teisinis santykis\|teisinius santykius]], t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.		Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas\|teisinį subjektiškumą]] – socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti [[teisinis santykis\|teisinius santykius]], t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.