Kirdeikių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S rv
Eilutė 5: Eilutė 5:
==Istorija==
==Istorija==


Dalis Linkmenų parapijos su bažničia [[1920]] m. liko [[Lenkija|Lenkijos]] okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia [[1925]] m. iškėlė bylą Linkmenų popieziui [[Juozas Breiva|Juozui Breivai]] už lietuvių kulturinę veiklą. Jis pabėgo į [[Kirdeikiai|Kirdeikius]] ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė myško medžiagos ir 10000 000 litų. [[1926]]-[[1927]] m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). [[1927]] m. vyskupas [[Juozapas Kukta]] bažnyčią konsekravo. [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] klebonas J. Baura stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė [[1939]] m.; palaidotas šventoriuje). Čia gimė lietuvių atgimimo veikėjas, poetas, aušrininkas, kunigas [[Silvestras Gimžauskas]] ([[1844]]-[[1897]]). [[1936]] m. [[Kirdeikiai|Kirdeikiuose]] pašventinti S. Gimžausko parapijos namai.
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia [[1920]] m. liko [[Lenkija|Lenkijos]] okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia [[1925]] m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui [[Juozas Breiva|Juozui Breivai]] už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į [[Kirdeikiai|Kirdeikius]] ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. [[1926]]-[[1927]] m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). [[1927]] m. vyskupas [[Juozapas Kukta]] bažnyčią konsekravo. [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė [[1939]] m.; palaidotas šventoriuje). Čia gimė lietuvių atgimimo veikėjas, poetas, aušrininkas, kunigas [[Silvestras Gimžauskas]] ([[1844]]-[[1897]]). [[1936]] m. [[Kirdeikiai|Kirdeikiuose]] pašventinti S. Gimžausko parapijos namai.


==Architektūra==
==Architektūra==
Eilutė 13: Eilutė 13:
==Varpai==
==Varpai==


Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo du varpai. Didysis "Benediktas" nulietas 1930m. ir mažasis (su lotyniškais įrašais) - XVIII a. Virš apsidos esančiame bokštelyje kabo dar vienas nedidelis varpas. Ir jis toks didelis kad net dangu beveik siekia :D
Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo du varpai. Didysis "Benediktas" nulietas 1930m. ir mažasis (su lotyniškais įrašais) - XVIII a. Virš apsidos esančiame bokštelyje kabo dar vienas nedidelis varpas.





Kirdeikių vaizdas iš palydovo: http://indexmundi.com/z/?lat=55.3666667&lon=25.95&t=p&r=2360&p=kirdeikiai&cc=lh&c=lithuania


[[Category:Utenos rajono bažnyčios]]
[[Category:Utenos rajono bažnyčios]]

22:49, 8 spalio 2007 versija

Kirdeikių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Molėtų
Savivaldybė Utenos rajonas
Gyvenvietė Kirdeikiai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1927 m.
Stilius istorizmas

Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kirdeikių kaime, Pakaso ežero pietvakariniame krante.

Istorija

Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926-1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). 1927 m. vyskupas Juozapas Kukta bažnyčią konsekravo. Kirdeikių klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė 1939 m.; palaidotas šventoriuje). Čia gimė lietuvių atgimimo veikėjas, poetas, aušrininkas, kunigas Silvestras Gimžauskas (1844-1897). 1936 m. Kirdeikiuose pašventinti S. Gimžausko parapijos namai.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė (vyrauja gotikos elementų imitacija), su trisiene apside ir priestatais prie jos, 2 bokštais ir išsikišusiu fasadu. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvoros pamatas akmeninis su iškilusiomis kolonėlėmis, kurias jungia vietinio kalvio nukalti ažūriniai elementai (tvorelės), vartai taip pat metaliniai.

Varpai

Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo du varpai. Didysis "Benediktas" nulietas 1930m. ir mažasis (su lotyniškais įrašais) - XVIII a. Virš apsidos esančiame bokštelyje kabo dar vienas nedidelis varpas.