Piritas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18: Eilutė 18:
|-----
|-----
| [[Skalumas]]|| netobulas
| [[Skalumas]]|| netobulas
|-----
| Lūžimai|| Labai nelygūs, kartais kriaukliniai
| Lūžimai|| Labai nelygūs, kartais kriaukliniai
|-----
|-----

22:27, 6 spalio 2007 versija

Piritas
Savybės
Kategorija Mineralas sulfidas
Cheminė formulė Geležies sulfidas, FeS2
Identifikacija
Spalva Blyškiai auksinė
Kristalo sistema Kubinė
Skalumas netobulas
Lūžimai Labai nelygūs, kartais kriaukliniai
Kietumas pagal Moso skalę 6,5
Blizgesys Metalinis
Refrakcijos indeksas nepermatomas
Specifinis tankis 4,95–5,10

Piritas – labiausiai paplitęs sulfidų klasės mineralas, geležies disulfidas (FeS2).

Šis mineralas randamas įvairiose uolienose. Susidaro tiek metamorfinėse, tiek nuosėdinėse uolienose. Randamas kvarco gyslose asocijacijose su kitais sulfidais (galenitu, sfaleritu, chalkopiritu ir kt.), oksidais. Taip pat gali metasomatiškai pakeisti kitus mineralus. Didelės šio mineralo sankaupos gali būti panaudotos geležies gamybai.

Žodis piritas kilo iš graikų kalbos reiškiančio „ugnis“ (tikriausiai dėl pirito savybės žiežirbuoti, trinant su plienu). Piritas buvo naudojamas pirmųjų šaunamųjų ginklų spynose. Dėl savo panašumo į auksą kartais vadinamas kvailių auksu.

Piritas tai pat naudojamas juvelyrikoje, tačiau jo gaminių nėra daug, nes pirito kietumas yra mažas ir jis chemiškai reaguoja su aplinka.