Piktžolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Trumpaamžės piktžolės ==
== Trumpaamžės piktžolės ==
[[Image:Melganzenvoet bloeiwijze Chenopodium album.jpg|thumb|250px|[[Baltoji balanda]] (Chenopodium album)]
[[Image:Melganzenvoet bloeiwijze Chenopodium album.jpg|thumb|250px|[[Baltoji balanda]] (Chenopodium album)]]
'''Trumpaamžės piktžolės''' gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:
'''Trumpaamžės piktžolės''' gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:
* '''Neparazitinės piktžolės'''. Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
* '''Neparazitinės piktžolės'''. Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
Eilutė 16: Eilutė 16:


== Daugiametės piktžolės ==
== Daugiametės piktžolės ==

[[Image:Illustration Elytrigia repens0.jpg|thumb|250px|[[Paprastasis varputis]] (Elytrigia repens)]]
[[Image:Illustration Elytrigia repens0.jpg|thumb|250px|[[Paprastasis varputis]] (Elytrigia repens)]]

Jų [[lietuva|Lietuvoje]] yra apie 30% visų piktžolių rūšių. Tai tokios piktžolės, kurios toje pačioje vietoje gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.<br>Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir [[vegetacija|vegetatyviniu]] būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.
Jų [[lietuva|Lietuvoje]] yra apie 30% visų piktžolių rūšių. Tai tokios piktžolės, kurios toje pačioje vietoje gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.<br>Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir [[vegetacija|vegetatyviniu]] būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.



14:15, 4 spalio 2007 versija

Piktžolės - augalai, augantys tose pačiose dirvose su kultūriniais augalais ir konkuruojantys su jais. Piktžolės stelbia kultūrinius augalus, konkuruoja su jais dėl vandens, mineralinių medžiagų. Piktžolėtose dirvose kultūriniai augalai prastai auga ir gali visiškai išnykti. Dėl piktžolių poveikio mažėja derlius, prastėja jo kokybė, derlių užteršia piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys.

Trumpaamžės piktžolės

Baltoji balanda (Chenopodium album)

Trumpaamžės piktžolės gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos pasėlių piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:

  • Neparazitinės piktžolės. Jos vykdo fotosintezę, pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
    • Vasarinės piktžolės - Jos paprastai dygsta pavasarį, iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla. Vasarinės piktžolės skirstomos į efemerines, ankstyvąsias ir vėlyvąsias.
    • Žiemojančios piktžolės. Jos sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja skrotelės tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės, ir kaip žiemojančios piktžolės. Pvz., dirvinė čiužutė, smalkinis tvertikas, bekvapis šunramunis, trikertė žvaginė, dirvinė našlaitė, rugiagėlė ir kt.
    • Žieminės piktžolės. Prisitaikiusios augti su žiemkenčiais. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų. Pvz., dirvinė smilguolė, ruginė dirsė ir kt.
    • Dvimetės piktžolės. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas. Pvz., paprastoji morka, paprastasis kmynas ir kt.
  • Pusiau parazitinės piktžolės. Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, pasisavinti maisto medžiagas iš dirvos ir vykdyti fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis. Pvz., didysis barškutis, raudonasis skėtukas ir kt.
  • Parazitinės piktžolės. Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas. Pvz., dobilinis brantas, lininis brantas ir kt.

Daugiametės piktžolės

Paprastasis varputis (Elytrigia repens)

Lietuvoje yra apie 30% visų piktžolių rūšių. Tai tokios piktžolės, kurios toje pačioje vietoje gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.
Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.

  • Sėklomis plintančios piktžolės. Tai tokios piktžolės, kurių šaknys lieka žiemoti, o pavasarį iš jų vėl atauga augalai. Jos daugiausia išplinta sėklomis. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, sėklomis plintančios piktžolės dar yra skirstomos į liemenšaknines ir kuokštašaknines.
  • Vegetatyviai plintančios piktžolės. Jos plinta ir dauginasi ne tik sėklomis, bet ir įvairiais vegetatyviniais organais (šakniastiebiais, stiebagumbiais, svogūnais ir kt.). Pagal tai kokiais vegetatyviniais organais plinta, jos skirstomos į grupes.

Nuorodos