Pereiti prie turinio

Komantas (jotvingis): Skirtumas tarp puslapio versijų

391 pridėtas baitas ,  prieš 15 metų
šį tą patobulinau ir šiek tiek aptvarkiau
SNo edit summary
(šį tą patobulinau ir šiek tiek aptvarkiau)
Kai kurie tyrinėtojai{{faktas}} spėja, kad [[wikt:Ldk|Ldk]] [[Traidenis|Traidenio]] valdymo laikais Komantas buvo „antrasis žmogus Lietuvoje po didžiojo kunigaikščio“.
 
Manoma, kad valdydamas Sūduvą Komantas rezidavo dab. Elko miesto ([[Lenkija]]) apylinkėse, prie Skomantų ež.ežero ([[lenkų kalba|lenk.]] Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, kurią istorikai sieja su Skomandburg’o („Komanto pilies“) piliakalniu; netoli šio piliakalnio, prie Skomantų ež.ežero, yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie). Su Komanto gyvenimu ir veikla iki 1282/1283 m. gali būti susijęs ir Kamantiškių (<*Komantiškių) kaimo ([[Merkinė]]s sen.) vardas.
 
[[1273]] ir [[1278]] m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdomą [[KulmasKulmo žemė|Kulmo]] žemę]], [[1280]] m. &minus; [[Semba|Sembą]]. Tais pačiais ar [[1281]] m. Komantas iš savosiossavo tėvonijos pasitraukė į [[LDK]] priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į [[Gardinas|Gardiną]]<ref>Su Komanto gyvenimu Gardine gali būti susiję ''Kamantavo'' ([[baltarusių kalba|brus.]] Komatava, − km. į pietryčius nuo Gardino, dešiniajame Nemuno krante, dabartiniame Baltarusijos Gardino rajone) ir ''Kamintiškių'' (tarmiškai ''Kaminciškės'' [*<''Kamenciškės'' <''Kamanciškės''(?)], − km. [[Merkinės seniūnija|Merkinės seniūnijoje]]) vietovardžiai.</ref>); tiesa, netrukus iš ten (?) jis galėjo būtivaldyti perkeltas(galbūt, įkaip LDK submonarchas) ir nemažą Vakarų [[Žemaitija|Žemaitiją]]bei Vidurio (?) Lietuvos dalį,&ndash; taip manyti leidžia netoli [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] esančio [[Skomantai|Skomantų]] kkm. vardas ir šalia šio kaimo dunksantis didžiulis, XIII a. puikiai įtvirtintas [[piliakalnis]], taipsu patKomanto netoliese[[Žemaitija|Žemaitijoje]] esantys(hipotetiškai) turėtomis žemės valdomis sietinas netoli [[Rietavas|Rietavo]] esančio [[Gomantlaukis|Gomantlaukio]] („Komanto lauko“) kaimo vardas, taip pat su [[Gediminas|Gedimino]] (spėjamo Komanto sūnaus?) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (į pietus nuo [[Kvėdarna|Kvėdarnos]], [[Vilkų Laukas|Vilkų Lauko]] kkm., į pietus nuo Kvėdarnos) bei Gedminaičių kaimas (netoli Švėkšnos). Su tikėtinu Komanto gyvenimu Žemaitijoje sietinas ir netoli [[RietavasŠvėkšna|RietavoŠvėkšnos]] esančio [[Gomantlaukis|Gomantlaukio]] („Komanto lauko“). kaimo vardas.
 
[[1282]] ar [[1283]] m. Komantas, galbūt nepatenkintas po [[Traidenis|Traidenio]] mirties ([[1282]] m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo [[wikt:Ldk|Ldk]] [[Daumantas|Daumanto]] (spėjamo [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnaus) keršto (12481249 m. prieš Mindaugą sukilusius jo brolėnus [[Tautvilas|Tautvilą]] ir Gedvydą pačioje LDK aktyviausiai rėmė Vakarų Žemaitijos ir Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas (ar perkrikštytas pagal katalikiškas apeigas) ir kurį laiką gyveno [[Balga|Balgos]] pilyje.
 
[[1284]] m. Komantas buvo kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į [[Gardinas|Gardiną]] metu, o [[1285]] m. pavasarį jis gavo nedidelę žemės valdą [[Notanga|Notangoje]] ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime ([[prūsų kalba|prūs.]] *Stigeni (iš prūs. ''stīgē'' &ndash; „daržinė“'daržinė'), vok. Steegen, lenk. Stegny,&ndash; netoli Prūsų Yluvos, dab. Elbingo pavieto ([[Lenkija]]) teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.
 
Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto („Komato“) žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.
 
Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab. poemoje ''Zadonščina'' („Uždonė“) minimu Gedimino tėvu ar uošviu „[[Skalmantas|Skolomendu]]“; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt [[1289]] m.) bent vienas iš Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų galėjo grįžti (pabėgti ar būti išvestas Sembą ir Notangą XIII a. pab. ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į [[LDK]].
 
<references/>
 
== Literatūra ==
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika, V., 1985.
 
Rowell S. C., Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva, V., 2001.
 
Шпилевский П. М., Путешествие по Полесью и белорускому краю, Минск, 1992, c. 40.
 
[[Kategorija:Lietuvos istorinės asmenybės]]
 
 
[[be-x-old:Скаламенд]]
1 708

pakeitimai