Didžioji Moravija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Didžioji Moravija''' - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki [[X a.]] pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių [[moravai|moravų]] ir [[slovakai|slovakų]] protėvių. Jos centras buvo abipus [[Morava|Moravos]] upės krantų dabartinėje [[Slovakija|Slovakijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]], bet imperija buvo išplitus į [[Vengrija|Vengrijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Austrija|Austrijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]], [[Kroatija|Kroatijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijas. |
'''Didžioji Moravija''' - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki [[X a.]] pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių [[moravai|moravų]] ir [[slovakai|slovakų]] protėvių. Jos centras buvo abipus [[Morava|Moravos]] upės krantų dabartinėje [[Slovakija|Slovakijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]], bet imperija buvo išplitus į [[Vengrija|Vengrijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Austrija|Austrijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]], [[Kroatija|Kroatijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijas. |
||
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai [[Moimiras I]] jėga prijungė [[Nitros kunigaikštystė|Nitros kunigaikštystę]] prie Moravijos kunigaikštystės [[833]] m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos |
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai [[Moimiras I]] jėga prijungė [[Nitros kunigaikštystė|Nitros kunigaikštystę]] prie Moravijos kunigaikštystės [[833]] m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui [[Ratislavas|Ratislavui]] [[863]] m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius [[Svatoplukas I]] ([[871]]-[[894]] m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su [[Karolingai|Karolingų imperija]], Didžioji Moravija buvo užgrobta [[vengrai|vengrų]] X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino [[Lenkija]], [[Vengrija]], [[Bohemija]] ir [[Šventoji Romos imperija]]. |
||
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui. |
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui. |
18:40, 28 rugsėjo 2007 versija
Didžioji Moravija - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai Moimiras I jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui Ratislavui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius Svatoplukas I (871-894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.