Juodoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zaliavos (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Orionus (aptarimas | indėlis)
S stilius
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{žvaigždės}}
{{žvaigždės}}
'''Juodoji nykštukė''' yra hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – [[baltoji nykštukė]], kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir [[šviesa|šviesos]]. Nesitikima, kad [[Visata|visatoje]] jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atvėstų iki tokios būsenos, reikia daugiau nei jo praėjo nuo [[visatos amžius|visatos susikūrimo]]. Net jei juodosios nykštukės egzistuotų, būtų ypatingai sunku jas surasti, nes jau pagal patį apibrėžimą aišku, kad jos skleistų mažai radiacijos, jei išvis skleistų. Tačiau jos gali būti surastos pagal jų [[gravitacija|gravitacijos]] įtaką<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1999ASPC..165..362A Baryonic Dark Matter: The Results from Microlensing Surveys], Charles Alcock, Robyn A. Allsman, David Alves, Tim S. Axelrod, Andrew C. Becker, David Bennett, Kem H. Cook, Andrew J. Drake, Ken C. Freeman, Kim Griest, Matt Lehner, Stuart Marshall, Dante Minniti, Bruce Peterson, Mark Pratt, Peter Quinn, Alex Rodgers, Chris Stubbs, Will Sutherland, Austin Tomaney, Thor Vandehei, and Doug L. Welch, pp. 362 ff., in ''The Third Stromlo Symposium: The Galactic Halo'', eds. B. K. Gibson, T. S. Axelrod, and M. E. Putman, ASP Conference Series '''165''' (1999).</ref>.
'''Juodoji nykštukė''' yra hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – [[baltoji nykštukė]], kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir [[šviesa|šviesos]]. Nesitikima, kad [[Visata|visatoje]] jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atvėstų iki tokios būsenos, reikia daugiau nei jo praėjo nuo [[visatos amžius|visatos susikūrimo]]. Net jei juodosios nykštukės egzistuotų, būtų ypatingai sunku jas surasti, nes jau pagal patį apibrėžimą aišku, kad [[spindesys]] būtų labai menkas (jei išvis ką nors spinduliuotų). Tačiau jos gali būti surastos pagal jų [[gravitacija|gravitacijos]] įtaką<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1999ASPC..165..362A Baryonic Dark Matter: The Results from Microlensing Surveys], Charles Alcock, Robyn A. Allsman, David Alves, Tim S. Axelrod, Andrew C. Becker, David Bennett, Kem H. Cook, Andrew J. Drake, Ken C. Freeman, Kim Griest, Matt Lehner, Stuart Marshall, Dante Minniti, Bruce Peterson, Mark Pratt, Peter Quinn, Alex Rodgers, Chris Stubbs, Will Sutherland, Austin Tomaney, Thor Vandehei, and Doug L. Welch, pp. 362 ff., in ''The Third Stromlo Symposium: The Galactic Halo'', eds. B. K. Gibson, T. S. Axelrod, and M. E. Putman, ASP Conference Series '''165''' (1999).</ref>.


'''Juodosiomis nykštukėmis''' taip pat vadinami astronominiai objektai, kurie formuojasi tokiu pačiu būdu kaip [[žvaigždė|žvaigždės]], tačiau neturi pakankamai masės (0,08 [[saulė|saulės]] masės), kad prasidėtų branduolinė [[vandenilis|vandenilio]] atomų susijungimo reakcija<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1983MNRAS.205P..39J A failed search for black dwarfs as companions to nearby stars], R. F. Jameson, M. R. Sherrington, and A. R. Giles, ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', '''205''' (October 1983), pp. 39P&ndash;41P.</ref>. Tokie objektai dabar paprastai vadinami [[rudoji nykštukė|rudosiomis nykšukėmis]], terminu, kurį pasiūlė [[Jill Tarter]] XX a. 7 detšimtmetyje<ref>[http://www.daviddarling.info/encyclopedia/B/browndwarf.html brown dwarf], entry in ''The Encyclopedia of Astrobiology, Astronomy, and Spaceflight'', David Darling, accessed online [[May 24]], [[2007]].</ref>.
'''Juodosiomis nykštukėmis''' taip pat vadinami astronominiai objektai, kurie formuojasi tokiu pačiu būdu kaip [[žvaigždė|žvaigždės]], tačiau neturi pakankamai masės (0,08 [[saulė|saulės]] masės), kad prasidėtų branduolinė [[vandenilis|vandenilio]] atomų susijungimo reakcija<ref>[http://adsabs.harvard.edu/abs/1983MNRAS.205P..39J A failed search for black dwarfs as companions to nearby stars], R. F. Jameson, M. R. Sherrington, and A. R. Giles, ''Monthly Notices of the Royal Astronomical Society'', '''205''' (October 1983), pp. 39P&ndash;41P.</ref>. Tokie objektai dabar paprastai vadinami [[rudoji nykštukė|rudosiomis nykšukėmis]], terminu, kurį pasiūlė [[Jill Tarter]] XX a. 7 detšimtmetyje<ref>[http://www.daviddarling.info/encyclopedia/B/browndwarf.html brown dwarf], entry in ''The Encyclopedia of Astrobiology, Astronomy, and Spaceflight'', David Darling, accessed online [[May 24]], [[2007]].</ref>.


Juodųjų nykštukių nereikia supainioti su [[juodoji skylė|Juodosiomis skylėmis]] arba [[neutroninė žvaigždė|neutroninėmis žvaigždėmis]].
Juodųjų nykštukių nereikia supainioti su [[juodoji skylė|juodosiomis skylėmis]] arba [[neutroninė žvaigždė|neutroninėmis žvaigždėmis]].
<div style="clear: both"></div>
<div style="clear: both"></div>
==Nuorodos==
==Nuorodos==

15:53, 24 rugpjūčio 2007 versija

Juodoji nykštukė yra hipotetinė žvaigždės būsena. Tai – baltoji nykštukė, kuri yra tokia sena, kad nebeskleidžia beveik jokios šilumos ir šviesos. Nesitikima, kad visatoje jau yra juodųjų nykštukių, nes laiko, kurio reikia, kad baltoji nykštukė atvėstų iki tokios būsenos, reikia daugiau nei jo praėjo nuo visatos susikūrimo. Net jei juodosios nykštukės egzistuotų, būtų ypatingai sunku jas surasti, nes jau pagal patį apibrėžimą aišku, kad jų spindesys būtų labai menkas (jei išvis ką nors spinduliuotų). Tačiau jos gali būti surastos pagal jų gravitacijos įtaką[1].

Juodosiomis nykštukėmis taip pat vadinami astronominiai objektai, kurie formuojasi tokiu pačiu būdu kaip žvaigždės, tačiau neturi pakankamai masės (0,08 saulės masės), kad prasidėtų branduolinė vandenilio atomų susijungimo reakcija[2]. Tokie objektai dabar paprastai vadinami rudosiomis nykšukėmis, terminu, kurį pasiūlė Jill Tarter XX a. 7 detšimtmetyje[3].

Juodųjų nykštukių nereikia supainioti su juodosiomis skylėmis arba neutroninėmis žvaigždėmis.

Nuorodos

  1. Baryonic Dark Matter: The Results from Microlensing Surveys, Charles Alcock, Robyn A. Allsman, David Alves, Tim S. Axelrod, Andrew C. Becker, David Bennett, Kem H. Cook, Andrew J. Drake, Ken C. Freeman, Kim Griest, Matt Lehner, Stuart Marshall, Dante Minniti, Bruce Peterson, Mark Pratt, Peter Quinn, Alex Rodgers, Chris Stubbs, Will Sutherland, Austin Tomaney, Thor Vandehei, and Doug L. Welch, pp. 362 ff., in The Third Stromlo Symposium: The Galactic Halo, eds. B. K. Gibson, T. S. Axelrod, and M. E. Putman, ASP Conference Series 165 (1999).
  2. A failed search for black dwarfs as companions to nearby stars, R. F. Jameson, M. R. Sherrington, and A. R. Giles, Monthly Notices of the Royal Astronomical Society, 205 (October 1983), pp. 39P–41P.
  3. brown dwarf, entry in The Encyclopedia of Astrobiology, Astronomy, and Spaceflight, David Darling, accessed online May 24, 2007.