Pogradecis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Buras (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Buras (aptarimas | indėlis)
S Pogradecas ->Pogradecis
Eilutė 7: Eilutė 7:
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų [[tautinė mažuma|tautinės mažumos]] kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susikoncentravusi viena iš didžiausių etninių makedonų santalkų Albanijoje.
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų [[tautinė mažuma|tautinės mažumos]] kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susikoncentravusi viena iš didžiausių etninių makedonų santalkų Albanijoje.


Pogradecas yra svarbus [[Albanija|Albanijos]] transporto mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedonijos Respubliką ir [[Graikiją]]. Pogradecas yra ir galutinis [[Duresis|Duresio]] - Pogradeco geležinkelio punktas. Pogradeco miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti [[UNESCO]] pasaulio paveldo dalimi.
Pogradecis yra svarbus [[Albanija|Albanijos]] transporto mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedonijos Respubliką ir [[Graikiją]]. Pogradecas yra ir galutinis [[Duresis|Duresio]] - Pogradeco geležinkelio punktas. Pogradeco miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti [[UNESCO]] pasaulio paveldo dalimi.


==Istorija==
==Istorija==

13:29, 24 rugpjūčio 2007 versija

Pogradeco ortodoksų bažnyčia
Pogradeco krantinė

Pogradecis (Albanų k.: Pogradeci, makedonų ir bulgarų k.: Подградец) yra vienuoliktas pagal dydį Albanijos miestas, išsidėstęs 40.87° šiaurės ilgumoje ir 20.70° rytų platumoje, kurio plotas yra apie 15 km² ir turintis apie 30,000 gyventojų (2005) - daugiausia albanų. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro krikščionys ir musulmonai.

Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčos apygardos miestas, kartu esantis ir Pogradeco srities centras. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčos ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Miestas yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos Respublikos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto. Miestas iš vakarų pusės yra apsuptas Pindo kalnų priekalnių, iš rytų pusės - Ohrido ežero.

Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų tautinės mažumos kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susikoncentravusi viena iš didžiausių etninių makedonų santalkų Albanijoje.

Pogradecis yra svarbus Albanijos transporto mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedonijos Respubliką ir Graikiją. Pogradecas yra ir galutinis Duresio - Pogradeco geležinkelio punktas. Pogradeco miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.

Istorija

Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmiųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datoujamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir geležies amžiaus - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - ilyrų genčių.

Jau antikos laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis, kaip ir jos apylinkės, ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.

Nuo VI a. į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių Bulgarijos karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų bulgarų (makedonų) kalbos kilmės žodžių: под (po) ir градец (град - miestas).

Viduramžiais miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - Epyro Despotijai, vėliau Serbijos karalystei, kol, galiausiai, XIV a. šis miestas atiteko Osmanų imperijai. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija. 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei.

II pasalinio karo išvakarėse, 1939 m., miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas Italijos kariuomėnės. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos karuomėnės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.

Architektūra ir archeologija

Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste bei jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.

Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

Šaltiniai