Keto: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: br:Keto |
S robotas Pridedama: el:Κητώ |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
[[cs:Kétó]] |
[[cs:Kétó]] |
||
[[de:Keto (Mythologie)]] |
[[de:Keto (Mythologie)]] |
||
[[el:Κητώ]] |
|||
[[en:Ceto]] |
[[en:Ceto]] |
||
[[es:Ceto]] |
[[es:Ceto]] |
07:52, 12 rugpjūčio 2007 versija
Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).
Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.
Vaikai:
- Su Forkinu
Nimfa
Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos. [1]
Išnašos
Literatūra
- „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)