Scilė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Atlantas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 11: Eilutė 11:
== Princesė ==
== Princesė ==
[[Image:Scilė.jpg|thumb|300px|left|Scilės skulptūrėlė 5 a. pr. m. e. Britanijos muziejuje, [[Londonas|Londone]]]]
[[Image:Scilė.jpg|thumb|300px|left|Scilės skulptūrėlė 5 a. pr. m. e. Britanijos muziejuje, [[Londonas|Londone]]]]
Scilė buvo Megarų princesė, karaliaus [[Nisas|Niso]] duktė. Nisas buvo nesužeidžiamas kol sruoga raudonų plaukų egzistavo, paslėpta jo baltuose plaukuose. [[Kreta|Kretos]] karalius [[Minas]] užpuolė Megara, bet Nisas žinojo, kad jis negali būti nugalėtas, dėl savo raudonų plaukų sruogos. Jo dukra, Scilė, įsimilėjo Miną ir tai jam įrodė nukirpdama tėvo raudonų plaukų sruoga. Nisas mirė ir Kreta užėmė Megara. Minas užmušė Scilę už tai, kad ši išdavė savo tėvą. Ji buvo paversta į jūros paukštį, persekiojamą jos tėvo, kuris buvo jūros erelis.
Scilė buvo Megarų princesė, karaliaus [[Nisas|Niso]] duktė. Nisas buvo nesužeidžiamas kol sruoga raudonų plaukų egzistavo, paslėpta jo baltuose plaukuose. [[Kreta|Kretos]] karalius [[Minas (graikų mitologija)|Minas]] užpuolė Megara, bet Nisas žinojo, kad jis negali būti nugalėtas, dėl savo raudonų plaukų sruogos. Jo dukra, Scilė, įsimilėjo Miną ir tai jam įrodė nukirpdama tėvo raudonų plaukų sruoga. Nisas mirė ir Kreta užėmė Megara. Minas užmušė Scilę už tai, kad ši išdavė savo tėvą. Ji buvo paversta į jūros paukštį, persekiojamą jos tėvo, kuris buvo jūros erelis.


[[category:Graikų fantastinės būtybės]]
[[category:Graikų fantastinės būtybės]]

14:18, 10 rugsėjo 2005 versija

Scilė arba Skilė (gr. Σκύλλα) graikų mitologijoje - jūros pabaisa, kita reikšmė - Megaros princesė.

Jūrų pabaisa

Scilė buvo viena iš dviejų pabaisų (kita Charibdė). Jos kūną sudarė dvylika šuniškų kojų ir žuvies uodega. Ji vienas iš Forkino arba Hekatės, Kratėjos, Lamijos arba Keto (Scilė yra žinoma kaip Porcejidė). Jūreiviams keliaujant sąsiauriu, stengiantis išvengti vienos pabaisos, jie pakliūna kitai ir atvirkšiai. Iš to ir kilo posakis Tarp Charibdės ir Scilės reiškiantis situaciją tarp dviejų pavojų, kai vieno išvengimas reiškia patekimą kitam.

Homero Odisėjoje, Odisėjas patartas Kirkės plaukė pro Scilę, nes Charibdė galėtų nuskandinti jo visą laivą. Odisėjas sėkmingai praplaukė pro Scilę ir Charibdę, bet Scilė sugebėjo pagauti šešis jo vyrus, suėsdama juos gyvus.

Tradiciškai Charibdės ir Scilės sieta vieta su Mesinos sąsiauriu ties Sicilijos krantu, priešinga uola vadinasi Scilė. Ten dėl susitinkančių vandens srovių susidaro sukūrys, bet retai kada pavojingas. Neseniai mokslininkai dar sykį ieškojo Charibdės ir Scilės buvimo vietos ir rado daug labiau tikėtina jos buvimo vietą netoli Skilės kyšulio vakarų Graikijoje.

Princesė

Scilės skulptūrėlė 5 a. pr. m. e. Britanijos muziejuje, Londone

Scilė buvo Megarų princesė, karaliaus Niso duktė. Nisas buvo nesužeidžiamas kol sruoga raudonų plaukų egzistavo, paslėpta jo baltuose plaukuose. Kretos karalius Minas užpuolė Megara, bet Nisas žinojo, kad jis negali būti nugalėtas, dėl savo raudonų plaukų sruogos. Jo dukra, Scilė, įsimilėjo Miną ir tai jam įrodė nukirpdama tėvo raudonų plaukų sruoga. Nisas mirė ir Kreta užėmė Megara. Minas užmušė Scilę už tai, kad ši išdavė savo tėvą. Ji buvo paversta į jūros paukštį, persekiojamą jos tėvo, kuris buvo jūros erelis.