Flavijų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S papildau apie Vespasianą
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Flavijų dinastija''' – [[Romos imperija|Romos imperatorių]] dinastija, valdžiusi nuo 69 m. iki 96 m. Viso buvo trys Flavijų imperatoriai:
'''Flavijų dinastija''' – [[Romos imperija|Romos imperatorių]] dinastija, valdžiusi nuo 69 m. iki 96 m. Viso buvo trys Flavijų imperatoriai:


*[[Vespasianas]] (valdė nuo 69 m. iki mirties 79 m.), paskutinysis imperatorius 69–aisiais „[[Keturių imperatorių metai|Keturių imperatorių metais]].“ Geriausiai žinomas kampanija prieš [[Judėja|Judėją]], [[Romos Koliziejus|Koliziejaus]] statybos pradžia bei įvairiomis reformomis, visų pirma – oficialiu ''princepso'', vieno valdovo, įteisinimu. Jo valdymas laikomas [[Principatas|principato]] pradžia.
*[[Vespasianas]] (valdė nuo 69 m. iki mirties 79 m.), paskutinysis imperatorius 69–aisiais „[[Keturių imperatorių metai]]s.“ Geriausiai žinomas kampanija prieš [[Judėja|Judėją]], [[Romos Koliziejus|Koliziejaus]] statybos pradžia bei įvairiomis reformomis, visų pirma – oficialiu ''princepso'', vieno valdovo, įteisinimu. Jo valdymas laikomas [[Principatas|principato]] pradžia.
*[[Titas]] (valdė nuo 79 m. iki mirties 81 m.), vyresnysis Vespasiano sūnus. Buvo žinomas kaip karvedys, sutriuškinęs [[Judėjos sukilimas|Judėjos sukilimą]] 70–aisiais metais. Per savo neilgą valdymo laikotarpį pasižymėjo dosnumu padedant nukentėjusiems nuo [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimo 79 ir Romos gaisro 80 metais, ir senovės istorikai ([[Tacitas]] ir kt.) apie jį atsiliepia palankiai. Mirties priežastis nėra žinoma, dalis senovės istorikų ([[Svetonijus]], [[Filostratas]]) nurodo natūralias priežastis<ref>{{Svetonijus|Dieviškasis Titas}}</ref>, kiti ([[Kasijus Dionas]]) – tiesioginę ar netiesioginę jaunesniojo brolio [[Domicianas|Domiciano]] kaltę.
*[[Titas]] (valdė nuo 79 m. iki mirties 81 m.), vyresnysis Vespasiano sūnus. Buvo žinomas kaip karvedys, sutriuškinęs [[Judėjos sukilimas|Judėjos sukilimą]] 70–aisiais metais. Per savo neilgą valdymo laikotarpį pasižymėjo dosnumu padedant nukentėjusiems nuo [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimo 79 ir Romos gaisro 80 metais, ir senovės istorikai ([[Tacitas]] ir kt.) apie jį atsiliepia palankiai. Mirties priežastis nėra žinoma, dalis senovės istorikų ([[Svetonijus]], [[Filostratas]]) nurodo natūralias priežastis<ref>{{Svetonijus|Dieviškasis Titas}}</ref>, kiti ([[Kasijus Dionas]]) – tiesioginę ar netiesioginę jaunesniojo brolio [[Domicianas|Domiciano]] kaltę.
*[[Domicianas]] (valdė nuo 81 m. iki mirties 96 m.) – jaunesnysis Vespasiano sūnus, Tito brolis. Pasižymėjęs ypač prastu valdymu, prie kurio Romos ekonomika patyrė nuosmukį ir [[denaras|denaro]] (sidabrinė moneta) nuvertėjimą. Dalis istorikų teigia, kad Domicianas smarkiai persekiojo [[Krikščionybė|krikščionis]] ir [[Žydai|žydus]], tačiau dalis mano visiškai priešingai, kad jo valdymo metu šios grupės buvo beveik ar visai nepersekiojamos. Taip pat, šis imperatorius nemėgo nobiliteto ir stengėsi kiek galima labiau apriboti [[Romos senatas|senato]] įtaką ir juridinę bei faktinę galią. Buvo nužudytas senato parengtame sąmoksle.
*[[Domicianas]] (valdė nuo 81 m. iki mirties 96 m.) – jaunesnysis Vespasiano sūnus, Tito brolis. Pasižymėjęs ypač prastu valdymu, prie kurio Romos ekonomika patyrė nuosmukį ir [[denaras|denaro]] (sidabrinė moneta) nuvertėjimą. Dalis istorikų teigia, kad Domicianas smarkiai persekiojo [[Krikščionybė|krikščionis]] ir [[Žydai|žydus]], tačiau dalis mano visiškai priešingai, kad jo valdymo metu šios grupės buvo beveik ar visai nepersekiojamos. Taip pat, šis imperatorius nemėgo nobiliteto ir stengėsi kiek galima labiau apriboti [[Romos senatas|senato]] įtaką ir juridinę bei faktinę galią. Buvo nužudytas senato parengtame sąmoksle.


Po Domiciano mirties imperatoriumi tapo [[Nerva]], pradėjęs [[Nervų dinastija|Nervų dinastiją]], kartais kartu su [[Antoninai|Antoninais]] bendrai vadinama ''Nervų–Antoninų'' dinastija. Flavijų pavardė išliko Romoje labai populiari dar ilgą laiką.
Po Domiciano mirties imperatoriumi tapo [[Nerva]], pradėjęs [[Nervų dinastija|Nervų dinastiją]], kartais kartu su [[Antoninai]]s bendrai vadinama ''Nervų–Antoninų'' dinastija. Flavijų pavardė išliko Romoje labai populiari dar ilgą laiką.


<gallery>
<gallery>

16:09, 29 liepos 2007 versija

Flavijų dinastijaRomos imperatorių dinastija, valdžiusi nuo 69 m. iki 96 m. Viso buvo trys Flavijų imperatoriai:

  • Vespasianas (valdė nuo 69 m. iki mirties 79 m.), paskutinysis imperatorius 69–aisiais „Keturių imperatorių metais.“ Geriausiai žinomas kampanija prieš Judėją, Koliziejaus statybos pradžia bei įvairiomis reformomis, visų pirma – oficialiu princepso, vieno valdovo, įteisinimu. Jo valdymas laikomas principato pradžia.
  • Titas (valdė nuo 79 m. iki mirties 81 m.), vyresnysis Vespasiano sūnus. Buvo žinomas kaip karvedys, sutriuškinęs Judėjos sukilimą 70–aisiais metais. Per savo neilgą valdymo laikotarpį pasižymėjo dosnumu padedant nukentėjusiems nuo Vezuvijaus išsiveržimo 79 ir Romos gaisro 80 metais, ir senovės istorikai (Tacitas ir kt.) apie jį atsiliepia palankiai. Mirties priežastis nėra žinoma, dalis senovės istorikų (Svetonijus, Filostratas) nurodo natūralias priežastis[1], kiti (Kasijus Dionas) – tiesioginę ar netiesioginę jaunesniojo brolio Domiciano kaltę.
  • Domicianas (valdė nuo 81 m. iki mirties 96 m.) – jaunesnysis Vespasiano sūnus, Tito brolis. Pasižymėjęs ypač prastu valdymu, prie kurio Romos ekonomika patyrė nuosmukį ir denaro (sidabrinė moneta) nuvertėjimą. Dalis istorikų teigia, kad Domicianas smarkiai persekiojo krikščionis ir žydus, tačiau dalis mano visiškai priešingai, kad jo valdymo metu šios grupės buvo beveik ar visai nepersekiojamos. Taip pat, šis imperatorius nemėgo nobiliteto ir stengėsi kiek galima labiau apriboti senato įtaką ir juridinę bei faktinę galią. Buvo nužudytas senato parengtame sąmoksle.

Po Domiciano mirties imperatoriumi tapo Nerva, pradėjęs Nervų dinastiją, kartais kartu su Antoninais bendrai vadinama Nervų–Antoninų dinastija. Flavijų pavardė išliko Romoje labai populiari dar ilgą laiką.

Nuorodos ir šaltiniai

  1. Gajus Svetonijus Trankvilas. Dvylikos Cezarių gyvenimas: Dieviškasis Titas. V., 1998, ISBN 5-7900-0907-7