Slavų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
Senovės slavų religija ir pagrindinės apeigos buvo susijusios su metų ciklu. Remiantis įvairiais šaltiniais ir išlikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavų kalendorinės šventės. |
Senovės slavų religija ir pagrindinės apeigos buvo susijusios su metų ciklu. Remiantis įvairiais šaltiniais ir išlikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavų kalendorinės šventės. |
||
* Metai buvo dalinami pagal mėnulio ciklus (mėnesius) ir prasidėdavo Kovo mėnesį. Paskutinė metų naktis/diena vadinta Velja Noč/Velik Dan (Didžioji naktis/savaitė) Priėmus krikščionybę ši šventė tapo Velykomis. Beabejo, toks pavadinimas galėjo atsirasti ir dėl graikiško Velykų pavadinimo Megale Hemera (Didžioji savaitė). |
* Metai buvo dalinami pagal mėnulio ciklus (mėnesius) ir prasidėdavo Kovo mėnesį. Paskutinė metų naktis/diena vadinta Velja Noč/Velik Dan (Didžioji naktis/savaitė) Priėmus krikščionybę ši šventė tapo Velykomis. Beabejo, toks pavadinimas galėjo atsirasti ir dėl graikiško Velykų pavadinimo Megale Hemera (Didžioji savaitė). Pagonybės laikais Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip [[Vėlinės]] arba keltų [[Halovynas]]. Po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, liaudyje tikėta, jog po namus klajoja protėvių vėlės. Greičiausiai šios šventės globėjas buvo Velesas, [[požeminis pasaulis|požeminio pasaulio]] dievas, artimas lietuvių [[Velnias|Velniui]]. |
||
Pagonybės laikais Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip [[Vėlinės]] arba keltų [[Halovynas]]. Po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, liaudyje tikėta, jog po namus klajoja protėvių vėlės. Greičiausiai šios šventės globėjas buvo Velesas, [[požeminis pasaulis|požeminio pasaulio]] dievas, artimas lietuvių [[Velnias|Velniui]]. |
|||
* Didžiulis pavasario festivalis buvo pašvęstas Jarilui - augmenijos dievui. Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nešdami žalumynus ir gėles - naujos gyvybės simbolius. Eisenas vesdavo jaunuoliai ant žirgų, pamėgdžiodami Jarilą. Didelę reikšmę turėjo velykiniai margučiai, simbolizuojantys atgimstantį pasaulį. Ši tradicija buvo perimta ir krikščioniškųjų Velykų. |
* Didžiulis pavasario festivalis buvo pašvęstas Jarilui - augmenijos dievui. Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nešdami žalumynus ir gėles - naujos gyvybės simbolius. Eisenas vesdavo jaunuoliai ant žirgų, pamėgdžiodami Jarilą. Didelę reikšmę turėjo velykiniai margučiai, simbolizuojantys atgimstantį pasaulį. Ši tradicija buvo perimta ir krikščioniškųjų Velykų. |
||
* Vasaros saulėgrįža šiandien įvairiai vadinama: Ivanje, Kupala, Krijes'as. Šios šventės metu žmonės tuokdavosi, taip pat tam tikri šaltiniai rodo, jog galėjo būti atliekamos [[orgija|orgijos]]. Žmonės švęsdami šią šventę daug valgydavo, gerdavo, šokdavo ratelius, degindavo laužus ir per juos šokinėdavo. Merginos pindavo vainikus ir burdavo iš žolių, kada susituoksią. Greičiausiai šventė buvo skirta augmenijos, vaisingumo ar santuokos dievybėms. Pastebėtina, jog ši šventė labai artima lietuvių [[Rasos|Rasoms]], [[Kupolinės|Kupolinėms]] ir [[Joninės|Joninėms]]. |
* Vasaros saulėgrįža šiandien įvairiai vadinama: Ivanje, Kupala, Krijes'as. Šios šventės metu žmonės tuokdavosi, taip pat tam tikri šaltiniai rodo, jog galėjo būti atliekamos [[orgija|orgijos]]. Žmonės švęsdami šią šventę daug valgydavo, gerdavo, šokdavo ratelius, degindavo laužus ir per juos šokinėdavo. Merginos pindavo vainikus ir burdavo iš žolių, kada susituoksią. Greičiausiai šventė buvo skirta augmenijos, vaisingumo ar santuokos dievybėms. Pastebėtina, jog ši šventė labai artima lietuvių [[Rasos|Rasoms]], [[Kupolinės|Kupolinėms]] ir [[Joninės|Joninėms]]. |
||
00:59, 24 liepos 2007 versija
Slavų mitologija - senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų. Ji gimininga Lietuvių mitologijai, nes kaip ir pastarosio, jos pagrindas yra senųjų indoeuropiečių mitologija.
Šaltiniai
Slavai, kaip ir baltai ilgai neturėjo savo rašto, taigi pagrindiniai šaltiniai yra labai fragmentiški senųjų autorių paminėjimai, taip pat tautosakos duomenys.
|
Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę. |
Kalendorius ir šventės
Senovės slavų religija ir pagrindinės apeigos buvo susijusios su metų ciklu. Remiantis įvairiais šaltiniais ir išlikusia liaudies tradicija atkuriamos senosios slavų kalendorinės šventės.
- Metai buvo dalinami pagal mėnulio ciklus (mėnesius) ir prasidėdavo Kovo mėnesį. Paskutinė metų naktis/diena vadinta Velja Noč/Velik Dan (Didžioji naktis/savaitė) Priėmus krikščionybę ši šventė tapo Velykomis. Beabejo, toks pavadinimas galėjo atsirasti ir dėl graikiško Velykų pavadinimo Megale Hemera (Didžioji savaitė). Pagonybės laikais Velykos buvo švenčiamos panašiai kaip Vėlinės arba keltų Halovynas. Po kaimus vaikščiodavo persirengėliai, liaudyje tikėta, jog po namus klajoja protėvių vėlės. Greičiausiai šios šventės globėjas buvo Velesas, požeminio pasaulio dievas, artimas lietuvių Velniui.
- Didžiulis pavasario festivalis buvo pašvęstas Jarilui - augmenijos dievui. Jaunuoliai keliaudavo per kaimus nešdami žalumynus ir gėles - naujos gyvybės simbolius. Eisenas vesdavo jaunuoliai ant žirgų, pamėgdžiodami Jarilą. Didelę reikšmę turėjo velykiniai margučiai, simbolizuojantys atgimstantį pasaulį. Ši tradicija buvo perimta ir krikščioniškųjų Velykų.
- Vasaros saulėgrįža šiandien įvairiai vadinama: Ivanje, Kupala, Krijes'as. Šios šventės metu žmonės tuokdavosi, taip pat tam tikri šaltiniai rodo, jog galėjo būti atliekamos orgijos. Žmonės švęsdami šią šventę daug valgydavo, gerdavo, šokdavo ratelius, degindavo laužus ir per juos šokinėdavo. Merginos pindavo vainikus ir burdavo iš žolių, kada susituoksią. Greičiausiai šventė buvo skirta augmenijos, vaisingumo ar santuokos dievybėms. Pastebėtina, jog ši šventė labai artima lietuvių Rasoms, Kupolinėms ir Joninėms.