Įtaiga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S -cat:poveikio priemonės
Eilutė 30: Eilutė 30:




==Žiūrėk taip pat==
==Taip pat skaitykite==


* [[Saviįtaiga]]
* [[Saviįtaiga]]
Eilutė 37: Eilutė 37:


[[Category:Psichologija|I]]
[[Category:Psichologija|I]]
[[Kategorija:Poveikio priemonės]]
[[Category:Psichoterapija]]
[[Category:Psichoterapija]]



11:31, 23 liepos 2007 versija

Įtaiga, sugestija (lot. suggestio, -onis pridėjimas, įdavimas, įkvėpimas) – jausmų, pojūčių, mąstymo, veiklos įtakojimas verbalinės ar neverbalinės kalbos pagalba.

Terminą pirmą kartą pavartojo James Braid. Zigmundas Froidas įtaigą vadino stebuklinga kalbos galia.

Formos

  • Sugestyvinis klausimas – tokia įtaigos forma, kai uždavus klausimą, gali būti (sąmoningai arba ne) įtakojamas tam tikras atsakymas (Jūs gi buvote nusikaltimo vietoje birželio trečią ? – šiuo atveju atsakymas „taip“ yra aiškiai provokuojamas).

Tai daroma mimikos, gestų, žodinės arba neverbalinės kalbos forma. Pavyzdžiui, restorano padavėja, lengvai linktelėdama galva, gali įtakoti ir pasktatinti teigiamą kliento atsakymą į kad ir tokį paprastą klausimą – Ar galiu įpilti Jums vyno ?

Kriminalistikoje menamieji klausimai sudaro atskirą ikiteisminio tyrimo problemų ratą. Baudžiamojo proceso metu jie yra griežtai draudžiami.

Sugestibilumas (suggestijuojamumas)

Suggestijuojamumas apibūdina individualaus paveikiamumo įtaiga laipsnį, kalbant apie psichomotorines ir psichikos funkcijas, ypač jausmus, jutimus, suvokimą, vertinimą bei mąstymą. Sugestibilus asmuo tam tikru metu ar tam tikroje situacijoje dėl nevisiško savarankiškumo vertinant arba ką nors prisimenant, nesaugumo, netikrumo jausmo yra skatinamas priimti svetimą nuomonę, informacijos vertinimo pavyzdį, teiginį.

Formos

Aizenkas (Eysenck) išskyrė tris sugestibilumo formas:

  1. Pirminis sugestibilumas sąlygoja veiksmo, motorines reakcijas dėl žodinės įtaigos
  2. Antrinis sugestibilumas kaip psichikos funkcijų įtaka remiantis neįvykdytais lūkesčiais
  3. Prestižo sugestibilumas kaip populiarių, paremtų autoritetu įsitikinimų priėmimas savo noru, laisva valia.

Lygis

Sugestibilumas priklauso nuo konkrečios situacijos ir labilus laiko atžvilgiu. Pastebimas didesnis vaikų (ypač ikimokyklinio amžiaus), asmens, patyrusio traumą, sukrėtimą, taip pat materialiai, socialiai, tarnybiškai priklausomų, silpnaprotystės, hipnotizuojamų asmenų sugestibilumas. Į ji reikia atkreipti dėmesį mokymo, auklėjimo, ugdymo, gydymo (psichoterapija) ir apklausų ikiteisminiame tyrime metu, užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams.


Taip pat skaitykite