Postglosatoriai

Postglosatoriai nuodugniai studijavo Civilinės teisės sąvadą

Postglossatoriai (lot. post - po + glosatoriai), komentatoriai, konsiliatoriai - italų teisės mokyklos 1250-1500 m. atstovai, Corpus Iuris Civilis (CIC) tekstų aiškintojai, glosatorių pasekėjai.

(besonders Bartolus de Sassoferrato und Baldus de Ubaldis), die auf den Leistungen der →Glossatoren fußte; Begründer der europäischen Rechtswissenschaft.

Postglosatoriai, sekę glosatoriaus Accursius pėdomis, daugiau nebeužrašinėdavo glosų, bet užrašydavo išsamius įvairių CIC įstatymų (leges) tekstų arba jų poskyrių (paragrafų) paaiškinimus. Tokie užrašyti aiškinimai, sekę po atitinkamų įstatymų tekstų, tačiau ne taip galudžiai susieti kaip anksčiau glosatorių rašytos glosos, buvo vadinami komentarais. Naujosios teisėtyros krypties atstovai pradėti vadinti komentatoriais, postglosatoriais, kadangi laiko atžvilgiu tokia nauja mokykla formavosi po romėnų teisės aiškinimo pradininkų arba glosatorių, be to rėmėsi jų darbais.

Komentatoriai įsitraukė į teisės praktinę veiklą labiau nei jų pirmtakai. Postglosatoriai sudėtingose bylose teikdavo teisės ekspertizes, paaiškinimus. Tokios teisinės išvados dažnai buvo renkamos bei skelbiamos, vadintos konsilijomis (consilia). Teisininkai komentatoriai - konsiliatoriais.

Atstovai

Reikšmingiausi komentatoriai buvo italų teisėtyrininkai, kadangi mokykla susiformavo Italijos universitetuose. Pirmieji komentatorių teisės mokyklos atstovai - Petrus de Bellaperthica ir Jacobus de Ravanis († 1296) - - XIII a. pabaigoje veikė Pietinėje Prancūzijoje. Naują kryptį Italijoje pagrindė Cinus de Pistoia (apie 1270-1336); jo mokinys - Bartolus de Saxoferrato (1313-1357), su savo mokiniu Baldus de Ubaldis (1327-1400) laikomi ryškiausiais postglosatoriais. B. Saxoferrato ir B. Ubaldis kaip teisės autoritetų darbai teismo praktikoje turėjo kone įstatymo galią. XV a. komentatoriai - Paulus de Castro (†1441), Iason de Mayno (1435-1519); Iason de Mayno, mokęs Andreas Alciatus (1492-1550), Naujosios humanistinės teisėtyros (mos gallicus, gališkojo metodo, plitusio Prancūzijoje) pradininką; kiti po I. Mayno veikę komentaroriai. XVI-XVII a. itališkojo metodo (mos italicus) šalininkai nebelaikomi postglosatorių mokyklos atstovais.

Literatūra

• Norbert Horn: Die legistische Literatur der Kommentatorenzeit und die Ausbreitung des gelehrten Rechts. In: Helmut Coing (Hrsg.): Handbuch der Quellen und Literatur der neueren Europäischen Privatrechtsgeschichte. Band 1. München 1973, ISBN 3-406-03631-7. S. 261-364.