Gruntinis vanduo: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:25, 13 liepos 2007 versija

Gruntinis vanduo – požeminis vanduo, susikaupęs vandeningose uolienose virš pirmo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio (vandensparos). Turi laisvą (nespūdinį) paviršių. Susidaro iš įsigeriančių atmosferinių ir paviršinių vandenų, kartais pasipildo iš gilesnių horizontų kylančiais vandenimis. Gruntinio vandens maitinimo sritis paprastai sutampa su jų paplitimo sritimi. Jų lygis, temperatūra, cheminė sudėtis priklauso nuo fizinių geografinių faktorių. Prie upių, ežerų esantiems gruntiniams vandenims turi įtakos tų baseinų hidrogeologinis režimas. Gruntinio vandens nuotėkis apytikriai sutampa su įsifiltravusio nuo žemės paviršiaus vandens kiekiu. Drėgno klimato zonose, kur garavimas didesnis už infiltraciją, gruntinis vanduo yra mineralizuotas. Gruntiniai vandenys naudojami gyvenviečių, pramoninių įmonių vandens tiekimui. Didžiausi Lietuvoje gruntinio vandens ištekliai yra aliuvinėse ir fliuvioglacialinėse nuosėdose, kurios naudojamos Kauno, Klaipėdos, Vilniaus centralizuotam vandens tiekimui.

20:48, 14 balandžio 2007 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		11:25, 13 liepos 2007 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1:		Eilutė 1:
	'''Gruntinis vanduo''' – požeminis vanduo, susikaupęs vandeningose [[uoliena\|uolienose]] virš pirmo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio ([[vandenspara\|vandensparos]]). Turi laisvą (nespūdinį) paviršių. Susidaro iš ~~įsifiltuojansčių~~ atmosferinių ir paviršinių vandenų, kartais pasipildo iš gilesnių horizontų kylančiais vandenimis. Gruntinio vandens maitinimo sritis paprastai sutampa su jų paplitimo sritimi. Jų lygis, temperatūra, cheminė sudėtis priklauso nuo fizinių geografinių faktorių. Prie [[upė\|upių]], [[ežeras\|ežerų]] esantiems gruntiniams vandenims turi įtakos tų baseinų hidrogeologinis režimas. Gruntinio vandens nuotėkis apytikriai sutampa su įsifiltravusio nuo žemės paviršiaus vandens ~~kiekiui~~. Drėgno klimato zonose, kur [[garavimas]] didesnis už infiltraciją, gruntinis vanduo yra mineralizuotas. Gruntiniai vandenys naudojami gyvenviečių, pramoninių įmonių vandens tiekimui. Didžiausi Lietuvoje gruntinio vandens ištekliai yra aliuvinėse ir fliuvioglacialinėse nuosėdose, kurios naudojamos [[Kaunas\|Kauno]], [[Klaipėda\|Klaipėdos]], [[Vilnius\|Vilniaus]] centralizuotam vandens tiekimui.		'''Gruntinis vanduo''' – [[požeminis vanduo]], susikaupęs vandeningose [[uoliena\|uolienose]] virš pirmo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio ([[vandenspara\|vandensparos]]). Turi laisvą (nespūdinį) paviršių. Susidaro iš įsigeriančių atmosferinių ir paviršinių vandenų, kartais pasipildo iš gilesnių horizontų kylančiais vandenimis. Gruntinio vandens maitinimo sritis paprastai sutampa su jų paplitimo sritimi. Jų lygis, temperatūra, cheminė sudėtis priklauso nuo fizinių geografinių faktorių. Prie [[upė\|upių]], [[ežeras\|ežerų]] esantiems gruntiniams vandenims turi įtakos tų baseinų hidrogeologinis režimas. Gruntinio vandens nuotėkis apytikriai sutampa su įsifiltravusio nuo žemės paviršiaus vandens kiekiu. Drėgno klimato zonose, kur [[garavimas]] didesnis už infiltraciją, gruntinis vanduo yra mineralizuotas. Gruntiniai vandenys naudojami gyvenviečių, pramoninių įmonių vandens tiekimui. Didžiausi Lietuvoje gruntinio vandens ištekliai yra aliuvinėse ir fliuvioglacialinėse nuosėdose, kurios naudojamos [[Kaunas\|Kauno]], [[Klaipėda\|Klaipėdos]], [[Vilnius\|Vilniaus]] centralizuotam vandens tiekimui.

	[[Kategorija:Hidrogeologija]]		[[Kategorija:Hidrogeologija]]