Tarptautinės teisės subjektas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Tarptautinės teisės subjektas''' - tarptautinį teisinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, teisės subjektas. Tarptautinį teisinį ... |
|||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
[[image:Croixrouge_logos.jpg|thumb|250px|[[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas|TRK]] |
[[image:Croixrouge_logos.jpg|thumb|250px|[[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas|TRK]] |
||
tarptautinį subjektiškumą įgijo dėl humanitarinės veiklos ginkluotų konfliktų metu]] |
tarptautinį subjektiškumą įgijo dėl humanitarinės veiklos ginkluotų konfliktų metu]] |
||
Neginčijamai pripažįstamas tarptautinis teisinis subjektiškumas yra tokiems asmenims kaip<ref>Kay Haibronner in: [[Wolfgang Graf Vitzthum]] (Hrsg.), [[Tarptautinė teisė|Völkerrecht]], 3. Aufl., Berlin 2004, 3. Abschn Rdnr. 7 ff. und 39 ff.</ref>: |
|||
* Pirminiai, originalūs subjektai. |
* Pirminiai, originalūs subjektai. |
||
** valstybiniai subjektai: |
** valstybiniai subjektai: |
||
*** [[valstybė]] |
*** [[valstybė]] |
||
*** stabilizuojantis [[de facto režimas]] |
*** stabilizuojantis [[de facto režimas]]. |
||
** |
** Pirminiai, originalūs nevalstybiniai subjektai: |
||
*** [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas]] |
*** [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas]] |
||
*** [[Šventasis Sostas]] |
*** [[Šventasis Sostas]] |
||
*** [[Maltos |
*** [[Maltos Ordinas]]. |
||
* Išvestiniai tarptautinės teisės subjektai - pirminių subjektų pagrindu atsiradę subjektai: |
* Išvestiniai tarptautinės teisės subjektai - pirminių subjektų pagrindu atsiradę subjektai: |
||
*[[tarptautinė organizacija]] - universali (pvz., [[JTO]]), regioninė (pvz., [[Europos Taryba]]) ir kt |
**[[tarptautinė organizacija (tarptautinė teisė)|tarptautinė organizacija]] - universali (pvz., [[JTO]]), regioninė (pvz., [[Europos Taryba]]) ir kt. |
||
Tarptautinės teisės subjektai formaliai tarpusavyje yra lygūs - tiek nykštukinės valstybės ([[Vatikanas]], [[San Marinas]]), tiek ir daugianacionalinės tarptautinės organizacijos kaip [[ES]]. [[De facto]] tarptautinių santykių srityje dėl didesnės ūkinės ir politinės galios tam tikri subjektai gali primesti tarptautines normas, išsiderėti sau palankesnes ar kitaip pasinaudoti savo įtaka bei galia. |
Tarptautinės teisės subjektai formaliai tarpusavyje yra lygūs - tiek nykštukinės, miestai valstybės ([[Vatikanas]], [[San Marinas]]), tiek ir daugianacionalinės tarptautinės organizacijos kaip [[ES]]. ''[[De facto]]'' tarptautinių santykių srityje dėl didesnės [[ūkis|ūkinės]] ir politinės galios tam tikri subjektai gali primesti tarptautines normas, išsiderėti sau palankesnes ar kitaip pasinaudoti savo įtaka bei galia. |
||
Tarptautinės teisės subjektai - ne fiziniai asmenys, bet organizacijos. Išimtys - tarptautinės baudžiamosios teisės subjektai - ir atskiri asmenys; be to Šventasis Sostas ''de facto'' veikia kaip vienas asmuo ([[Popiežius]]), veikiantis dviejų tarptautinės teisės subjektų ([[Vatikanas]], Šventasis Sostas) vardu, konkrečiu atveju galintis pasirinkti atstovaujamąją sritį bei asmenį. |
Tarptautinės teisės subjektai - ne fiziniai asmenys, bet organizacijos. Išimtys - [[tarptautinė baudžiamoji teisė|tarptautinės baudžiamosios teisės]] subjektai - ir atskiri asmenys; be to Šventasis Sostas ''de facto'' veikia kaip vienas asmuo ([[Popiežius]]), veikiantis dviejų tarptautinės teisės subjektų ([[Vatikanas]], Šventasis Sostas) vardu, konkrečiu atveju galintis pasirinkti atstovaujamąją sritį bei asmenį. |
||
Tarptautinės teisės subjektais nėra pripažįstamos privačios [[ |
Tarptautinės teisės subjektais nėra pripažįstamos privačios [[tarptautinė korporacija|tarptautinės korporacijos]] ([[įmonė]]s), [[nevyriausybinės organizacijos]] (išskyrus aukščiau paminėtas - [[TRK]], Maltos Ordinas), kadangi jų veiklos nereguliuoja tarptautinė teisė, tarptautinis teisinis subjektiškumas tarptautinių teisinių normų pagrindu joms nesuteikiamas, nors ir atskiros stambios korporacijos gali būti laikomos [[tarptautinė politika|tarptautinės politikos]] subjektais. |
||
== Šaltiniai== |
== Šaltiniai== |
18:01, 9 liepos 2007 versija
Tarptautinės teisės subjektas - tarptautinį teisinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, teisės subjektas.
Tarptautinį teisinį subjektiškumą turintys asmenys gali būti tarptautinių teisinių santykių subjektais, įgyti, prisiimti ir vykdyti tarptautines teisines pareigas, teises.
Neginčijamas subjektiškumas
Neginčijamai pripažįstamas tarptautinis teisinis subjektiškumas yra tokiems asmenims kaip[1]:
- Pirminiai, originalūs subjektai.
- valstybiniai subjektai:
- valstybė
- stabilizuojantis de facto režimas.
- Pirminiai, originalūs nevalstybiniai subjektai:
- valstybiniai subjektai:
- Išvestiniai tarptautinės teisės subjektai - pirminių subjektų pagrindu atsiradę subjektai:
- tarptautinė organizacija - universali (pvz., JTO), regioninė (pvz., Europos Taryba) ir kt.
Tarptautinės teisės subjektai formaliai tarpusavyje yra lygūs - tiek nykštukinės, miestai valstybės (Vatikanas, San Marinas), tiek ir daugianacionalinės tarptautinės organizacijos kaip ES. De facto tarptautinių santykių srityje dėl didesnės ūkinės ir politinės galios tam tikri subjektai gali primesti tarptautines normas, išsiderėti sau palankesnes ar kitaip pasinaudoti savo įtaka bei galia.
Tarptautinės teisės subjektai - ne fiziniai asmenys, bet organizacijos. Išimtys - tarptautinės baudžiamosios teisės subjektai - ir atskiri asmenys; be to Šventasis Sostas de facto veikia kaip vienas asmuo (Popiežius), veikiantis dviejų tarptautinės teisės subjektų (Vatikanas, Šventasis Sostas) vardu, konkrečiu atveju galintis pasirinkti atstovaujamąją sritį bei asmenį.
Tarptautinės teisės subjektais nėra pripažįstamos privačios tarptautinės korporacijos (įmonės), nevyriausybinės organizacijos (išskyrus aukščiau paminėtas - TRK, Maltos Ordinas), kadangi jų veiklos nereguliuoja tarptautinė teisė, tarptautinis teisinis subjektiškumas tarptautinių teisinių normų pagrindu joms nesuteikiamas, nors ir atskiros stambios korporacijos gali būti laikomos tarptautinės politikos subjektais.
Šaltiniai
- ↑ Kay Haibronner in: Wolfgang Graf Vitzthum (Hrsg.), Völkerrecht, 3. Aufl., Berlin 2004, 3. Abschn Rdnr. 7 ff. und 39 ff.
Literatūra
- Hermann Mosler: Die Erweiterung des Kreises der Völkerrechtssubjekte, in: Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht 22 (1962) S. 1-48. PDF