Anihiliacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wz prastinimas |
Kategorija |
||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
Elektonas ir pozitronas negali anihiliuoti į fotoną, nes būtų pažeisti masės ir judesio kiekio tvermės dėsniai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įmanoma todėl, kad fotono egzistavimo laikas yra per trumpas kad būtų galima apibrėžti jo energiją ([[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]]), tuo tarpu kiti spėja, kad fotonas gali turėti ne nulinę masę. |
Elektonas ir pozitronas negali anihiliuoti į fotoną, nes būtų pažeisti masės ir judesio kiekio tvermės dėsniai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įmanoma todėl, kad fotono egzistavimo laikas yra per trumpas kad būtų galima apibrėžti jo energiją ([[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]]), tuo tarpu kiti spėja, kad fotonas gali turėti ne nulinę masę. |
||
[[Category: |
[[Category:Kvantinė fizika]] |
||
[[cs:Anihilace]] |
[[cs:Anihilace]] |
22:28, 2 liepos 2007 versija
Anihiliacija (lot. nihil niekas) – fizikos terminas, žymintis subatominė dalelė susidūrimą su ją atitinkančia antidalele. Energijos ir judėjimo kiekio tvermės dėsniai neleidžia dviem dalelėm išnykti, taigi jos pavirsta naujomis dalelėmis.
Kai mažos energijos elektronas susiduria su antielektronu (pozitronu) ir anihiliuoja, jie gali sudaryti tik du gama spindulių fotonus, nes neturi pakankamai masės, kad pavirstų į didesnės masės daleles.
Elektonas ir pozitronas negali anihiliuoti į fotoną, nes būtų pažeisti masės ir judesio kiekio tvermės dėsniai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įmanoma todėl, kad fotono egzistavimo laikas yra per trumpas kad būtų galima apibrėžti jo energiją (Heizenbergo neapibrėžtumo principas), tuo tarpu kiti spėja, kad fotonas gali turėti ne nulinę masę.