Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Robbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: an, be-x-old, bg, ca, cs, fi, fr, he, pl, qu, ro, ru, sq, zh Šalinama: be, lv
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 39: Eilutė 39:
[[he:שיבולת שועל]]
[[he:שיבולת שועל]]
[[it:Avena (botanica)]]
[[it:Avena (botanica)]]
[[la:Avena]]
[[pl:Owies]]
[[pl:Owies]]
[[pt:Aveia]]
[[pt:Aveia]]

00:14, 28 birželio 2007 versija

Avena
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Tuščioji aviža (Avena fatua)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Aviža
( Avena)

Aviža (lot. Avena) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Auginama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų mūsų eros amžių.

Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. 2000 m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje 1998 m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.

Žemės ūkyje reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra bizantiškoji aviža (Avena byzantina) ir sėjamoji aviža (Avena sativa).