Teisiniai santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Brox (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Teisiniai santykiai''' yra asmens teisių saugos požiūriu svarbiausi visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas; tai [[teisės normos|teisės normomis]] sureguliuoti (socializuoti) santykiai, kurių dalyviai susaistyti privalomos (valstybės ginamos) abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros. Tai visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.
'''Teisiniai santykiai''' - visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas. Santykiai, reguliuojami [[teisės normos|Teisės normomis]]. Tai socialiniai, socializuoti tarpusavio santykiai, kurių dalyvius saiso viešosios organizacijos (pvz. valstybės) ginamos abipusės teisės, pareigos, visuma ir pusiausvyra. Teisinis santykis - visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.


=Požymiai=
==Požymiai==


Vienas svarbiausių - normatyvumas, kadangi teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu. Be to teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma; teisės norma - tam tikras idėjinis norminis teisinio santykio modelis. Teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį. Valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką. Teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.
*teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu;
*teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma;
*teisės norma yra idėjinis norminis teisinio santykio modelis;
*teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį;
*valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką;
*teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.


==Atsiradimo, buvimo prielaidos==
=Prielaidos=


*[[teisės norma]]
*[[Teisės norma]]
*[[teisiniai faktai]]
*[[teisiniai faktai]]
*teisinis subjektiškumas ([[teisnumas]] ir [[veiksnumas]] kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).
*teisinis subjektiškumas ([[teisnumas]] ir [[veiksnumas]] kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).

Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.
Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.


=Struktūra=
==Struktūra==
#Teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis (žmogus nėra objektas)

1) teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis.Žmogus objektu būti negali.
*Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
*Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
*Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
*Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
*Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
*Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
*Dvasinės kūrybos rezultatai.
*Dvasinės kūrybos rezultatai ([[intelektinė nuosavybė]]).
*Vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacijos, vekseliai, pinigai ir kt.).
*[[Vertybiniai popieriai]], oficialūs dokumentai ([[obligacija]], vekselis, [[pinigai]] ir kt.).
2) Subjektas – yra [[teisė]]s subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu(teisnumas ir veiksnumas).
#Subjektas – yra [[teisė]]s subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu(teisnumas ir veiksnumas).
#Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.


==Rūšys==
3) Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.
Pagal subjektus:

=Rūšys=

==Pagal subjektus==


*[[fizinis asmuo|fizinių asmenų]] tarpusavio teisiniai santykiai
*[[fizinis asmuo|fizinių asmenų]] tarpusavio teisiniai santykiai
*fizinių ir [[juridinis asmuo|juridinių asmenų]] teisiniai santykiai
*fizinių ir [[juridinis asmuo|juridinių asmenų]] teisiniai santykiai
*piliečių ir [[valstybė]]s teisiniai santykiai
*piliečių ir [[valstybė]]s teisiniai santykiai
*[[valstybė|valstybių]] tarpusavio teisiniai santykiai
*[[valstybė|valstybių]] tarpusavio teisiniai santykiai.


==Pagal subjektų skaičių==
Pagal subjektų skaičių:


*Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis. Pvz., [[nuosavybės teisė|Nuosavybės teise]] daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,
*Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis (pvz., [[nuosavybės teisė|Nuosavybės teise]] daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,
*Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., Pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio [[teisė]]s siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.
*Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio [[teisė]]s siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.


[[Category:Teisės teorija]]
[[Category:Teisės teorija]]

[[de:Rechtsverhältnis]]
[[ru:Правоотношение]]

18:07, 27 birželio 2007 versija

Teisiniai santykiai - visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas. Santykiai, reguliuojami Teisės normomis. Tai socialiniai, socializuoti tarpusavio santykiai, kurių dalyvius saiso viešosios organizacijos (pvz. valstybės) ginamos abipusės teisės, pareigos, jų visuma ir pusiausvyra. Teisinis santykis - visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.

Požymiai

Vienas svarbiausių - normatyvumas, kadangi teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu. Be to teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma; teisės norma - tam tikras idėjinis norminis teisinio santykio modelis. Teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį. Valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką. Teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.

Atsiradimo, buvimo prielaidos

Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.

Struktūra

  1. Teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis (žmogus nėra objektas)
  • Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
  • Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
  • Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
  • Dvasinės kūrybos rezultatai (intelektinė nuosavybė).
  • Vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacija, vekselis, pinigai ir kt.).
  1. Subjektas – yra teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu(teisnumas ir veiksnumas).
  2. Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.

Rūšys

Pagal subjektus:

Pagal subjektų skaičių:

  • Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis (pvz., Nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,
  • Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio teisės siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.