Pakruojis

Pakruojis – miestas Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių; rajono centras, taip pat seniūnijos centras. Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli Palangos-Daugpilio kelio. Miesto centre yra Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai,teismas,savivaldybes pastatas.

Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo savivaldybės pramonės šaka.

Istorija

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Pakruojis buvo valsčiaus centras, 1950 m. tapo rajono centru. Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (prie Linkuvos) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš II pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 metais – jau 4500 gyventojų. Didelę įtaką miestelio raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.

1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• „Atžalyno“ gimnazija
• suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras
• „Žemynos“ pagrindinė mokykla
• „Versmės“ pradinė mokykla

Nuorodos

• Pakruojo rajono savivaldybė
• Pakruojis HAV sostinė
• Pakruojo dvaro nuotraukos
• Dėl Pakruojo įkūrimo datos