Vepriai

Vepriai
Miestelio centro vaizdas iš ežero
Vepriai
(2001 m.))_scale:&title=Vepriai 55°09′00″ š. pl. 24°34′30″ r. ilg.
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Šablonas:Country data Ukmergės rajonas
Seniūnija	Veprių seniūnija
Gyventojų ({{{metai}}})	663 (2 001 m.)

Vepriai – miestelis Ukmergės rajono pietvakariuose, netoli kelio Ukmergė-Jonava, 17 km nuo Ukmergės, 5 km į pietryčius nuo Pageležių. Seniūnijos centras, stovi Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia (pastatyta 1910 m.), veikia vidurinė mokykla (nuo 1950 m.). Į pietus nuo miestelio telkšo Veprių ežeras.

Gamta

Vepriai įsikūrę didžiausio Baltijos šalių teritorijoje 8 km skersmens meteoritinio kraterio (astroblemos) viduryje. Miestelio reljefas kalvotas, išraižytas Riešės, Ūdroklio ir Šventosios slėnių. Didžiausias vandens telkinys – Veprių ežeras, plačiai naudojamas rekreacijai ir žūklei. Drėgnesnių vietų miškuose vyrauja lapuočiai, o kalvos apaugusios šilais.

Istorija

Veprių apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. Pirmasis piliakalnis-slėptuvė ant Cedrono upelio kranto galėjo būti naudojamas prieš 1,5 tūkstančio metų, o į rytus nuo miestelio esantys Kazlaučiznos pilkapiai siekia IX–XII amžių.

Veprių vardas (Weppren) pirmą kartą paminėtas 1384 m. Vygando Marburgiečio kronikose, Kryžiuočių kelių aprašyme. Tuo metu ant Veprių piliakalnio stovėjusi medinė lietuvių pilis (Veprių pilis), kurią 1384 m., tarpusavio kovų dėl valdžios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metu, užėmė Vytautas, padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, šalia iškilo dvaro pastatai. Ryškų radialinį planą turinti gyvenvietė kūrėsi įvairių kilmingų giminių valdomo dvaro žemėje, palei Ukmergės-Kauno kelią.

Per XVII a. karus su Švedija ir Rusija ant piliakalnio buvę XVII a. Šemetų pastatyti renesansiniai dvaro rūmai buvo nuniokoti, todėl dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą. XIX a. pastatytas klasicistinis vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų portiku.

Apleisti Veprių dvaro centriniai rūmai

Veprių dvaro valdytojais yra buvę Kęsgailos, Šemetos. Barboros Šemetienės valdyti Vepriai 1681 m. atiteko jos broliui Trakų kaštelionui Aleksandrui Oginskiui. XVIII a. valdė Tyzenhauzai. Po Podolės seniūno Mykolo Tyzenhauzo mirties dvaras atiteko jo našlei Livonijos bajorei Barborai Zyberkaitei (Barbara Zyberk zu Wischling), kuri apie 1770 m. ištekėjo už Vitebsko vaivados Mykolo Kosakovskio. Iki 1779 m., dėl dvaro vyko teisminiai ginčai tarp žmonos giminių Tyzenhauzų ir Mykolo Kosakovskio. 1808 m. Antanas Tyzenhauzas dvarą pardavė Barboros ir jos antrojo vyro sūnui, ATR kariuomenės pulkininkui, Targovicos konfederatui Juozapui Dominykui Kosakovskiui (Józef Dominik Kossakowski). 1831 m. sukilimo metu jam priklausančiame dvare su savo kariuomene buvo apsistojusi Emilija Pliaterytė. Po Juozapo mirties 1840 m. dvarą paveldėjo jo duktė Pelagija, 1833 m. ištekėjusi už škotų kilmės buvusio Indijos jūrų laivyno tarnautojo, Meathie ir Kincaldrum'o (Anguse) eskvairo Aleksandro Bower St. Clair (vietinių vadintu Sánkleru); čia susilaukė sūnų Stanislovo (g. 1835 m.), Aleksandro (g. 1836 m.) ir Roberto Felikso (g. 1839 m.). Sutuoktiniai buvę dailininkai mėgėjai, savo tapytais darbais puošdavę Veprių dvaro rūmų interjerą. Iš jų 1855 m. dvarą nusipirko dailininkės mėgėjos Onos Römerytės (Anna Römerówna-Podbereska) ir Ksavero Podbereskio (Ksawery Podbereski) šeima, persikėlusi gyventi iš Musninkų, o XIX a. pabaigoje jį įsigijo grafas Adomas Alfredas Pliateris, tačiau pats, kaip manoma, čia negyveno. Jo sūnus Marijonas Vandalinas Pliateris (Marian Stefan Wandalin Plater) valdė dvarą nuo tėvo mirties (1909 m.) iki 1923 metų. Jis 1910 m. į Veprių dvarą iš Švėkšnos perkėlė Jurgio Pliaterio biblioteką, kurioje tarp 2500 tomų knygų 1919 m. buvo aptiktas pirmojo Simono Daukanto istorinio veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ rankraštis.

1845 m. įkurta Veprių parapija. 1864 m. Vepriai tapo valsčiaus centru. 1924 m. valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla.

Ant Veprių ežero kranto ties Riešės upelio ištakomis stovėjęs triaukštis Pliaterių vandens malūnas ir medinis tiltas nugriauti 7 dešimtmetyje. Devintajame dešimtmetyje šioje vietoje įrengta gelžbetoninė ežero užtvanka su pėsčiųjų tilteliu, o 1999 m. gretimoje pievoje įkurtas „Amžių sandūros“ skulptūrų parkas.

Septintajame dešimtmetyje Vepriuose nutiesta visiškai nauja Šventosios gatvė, sujungusi miestelio centrą su tiltu per Šventąją ir nukreipusi tranzitinį eismą nuo Ežero gatvės.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje miestelio centras neišvengė didelių pokyčių: buvo nugriauta senoji klebonija ir dar keletas medinių sodybų, jų vietoje pastatant sovietinio stiliaus visuomeninių pastatų kompleksą. Šiuo metu jame įsikūrusios 2 parduotuvės, baras ir motelis, o gretimame name veikia ambulatorija.

Pavadinimo kilmė

Veprių pavadinimas kildinamas iš baltiško žodžio veprys, reiškiančio šerną.

Kultūra

Senoji Veprių bažnyčia ir Vilniaus gatvė apie 1900 metus

Pirmoji koplyčia Vepriuose minima 1553 m. Dabartinė neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia pastatyta 1910 m. Nuo XIX a. miestelyje veikė pradžios mokykla, 1950 m. įkurta Veprių vidurinė mokykla. Nuo 1924 m. žemės ūkio specialistus rengė žemesnioji žemės ūkio mokykla, šiuo metu – Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos Veprių profesinio mokymo skyrius.

Vepriai garsėja nuo 1846 m. kasmet per Sekmines maldininkų gausiai lankomomis Kalvarijomis. Miestelio pietrytine dalimi nusidriekęs 5,5 km ilgio ir 35 stočių Kryžiaus kelias žymimas koplytėlėmis ir vartais. Dauguma pirmųjų medinių koplytėlių, išskyrus Paskutinės vakarienės (Večernyko) ir Veronikos patarnavimo, pakeistos mūrinėmis 1882 – 1900 m.; 1963 m. žiemą valdžios įsakymu koplytėlės sunaikintos, išskyrus buvusias šventoriuje. Tikinčiųjų paaukotomis lėšomis Kryžiaus kelio stotys atkurtos 1989 metais. Dabar Vepriuose yra 21 plytų mūro koplytėlė (įskaitant esančią šventoriaus tvoroje ir Kristaus Kapo koplyčią), 8 mediniai ir 1 geležiniai vartai. Lietuvoje Kalvarijos taip pat buvo įkurtos Verkiuose ir Žemaičių Kalvarijoje.

Šiaurės vakariniame Veprių ežero krante yra išlikęs Veprių dvaro ansamblis ir dalis parko su tvenkiniais. Mūsų dienų sulaukė dauguma XIX a. – XX a. pr. statytų reprezentacinių ir ūkinių dvaro pastatų, įskaitant spirito varyklą, medinį ir mūrinius kumetynus bei vadinamąjį „kolonų pastatą“ – dvaro rūmus. Šiuo metu dvaro rūmai priklauso Valstybės turto fondui, o jų būklė nuolat prastėja. Patenkinamai tvarkomo dvaro parko struktūra suardyta sovietmečio statybų, tačiau jame tebėra senų medžių ir įspūdinga mažalapių liepų alėja.

Reikšmingiausias istorinis monumentas yra apie 1772-1798 m., kaip manoma, Mykolo Kosakovskio iniciatyva, statytas baroko stiliaus koplytstulpis, skirtas 1768 m. Baro konfederacijai atminti. Vadinamas „Baltuoju kryžiumi“, jis yra vienas seniausių statinių Vepriuose.

Vepriuose veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Veprių filialas, kuriame sukaupta per 5000 eksponatų. Istorinės-kultūrinės krypties Veprių krašto muziejų įkūrė ir eksponatus rinko mokytojas ir visuomenininkas Jonas Žentelis. Miestelyje vyksta aktyvus visuomeninis kultūrinis gyvenimas: organizuojamos šventės, meno darbų parodos ir kiti renginiai.

Turizmas

Dėl išraiškingo vietovaizdžio, istorijos, kultūros ir gamtos paminklų gausos turizmo atžvilgiu Vepriai yra viena perspektyviausių Ukmergės rajono vietovių. Įdomiausi lankytini objektai: Veprių ežeras, piliakalnis, dvarvietės pastatai ir parkas, Baro konfederacijos koplytstulpis, Kryžiaus kelio stotys, muziejus, Veprių akmuo, Amžių sandūros skulptūrų parkas, Labora, Gyvybės globėja, Geldutė ir daugelis kitų akmens, bronzos ir medžio skulptūrų. Lankytojai gali apsistoti motelyje, kaimo turizmo sodyboje, nuomojamos valtys.

Veprių panorama rudenį

Veprių panorama iš ežero pusės. Dvaras su parku kairėje, o bažnyčia – į dešinę nuo nuotraukos vidurio. Dešiniau – Ežero gatvė

Gyventojai

Veprių planas

Demografinė raida tarp 1863 m. ir 2001 m.
1863 m.	1923 m.	1959 m.	1979 m.	1983 m.	2001 m.
76	234	585	912	1428	663

Aplinkinės gyvenvietės
	Pageležiai – 5 km	Barboriškis – 1 km	DAINAVA – 7,5 km UKMERGĖ – 17 km
	Veprių kaimas – 1 km JONAVA – 21 km		Kazlaučizna – 2 km Sukiniai – 5 km
	Bečiai – 1,5 km Rizgonys – 3,5 km UPNINKAI – 10 km	Kultuvėnai – 4,5 km Sližiai – 4 km	Antakalnis – 9 km

Nuorodos

• Veprių tinklalapis
• Veprių miestelio vaizdai

Galerija

• 
  Baro konfederacijos koplytstulpis
• 
  Geldutė, Veprių simbolis
• 
  Centrinė aikštė
• 
  Sekminių atlaidai
• Šventorius
  Šventorius
• 
  Veprių bažnyčia
• 
  Pietinis fasadas
• 
  Amžių sandūros parkas
• 
  Gulbės Veprių ežere
• 
  Veprių ežero pakrantė
• 
  Kryžiaus kelio vartai
• 
  Joninės Veprių šile