Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων }} – dievybė, dvasia) [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir [[religija|religijoje]] [[dvasia]] (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων }} – dievybė, dvasia) [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir [[religija|religijoje]] [[dvasia]] (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.


Įvairiose religijose tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Angelas|Angelai]], sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas).
Įvairiose religijose tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Šėtonas|Šėtono]] angelai, su}kilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas).


Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – [[beasmenė jėga]], vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – [[beasmenė jėga]], vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.

17:55, 18 birželio 2007 versija

Demono statula

Demonas (gr. δαίμων – dievybė, dvasia) folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti.

Įvairiose religijose tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Šėtono angelai, su}kilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinti inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).

Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.