Energija

Energija [gr. energeia – veiksmas]

• 1. fiz. materijos judėjimo matas; sistemos gebėjimas atlikti darbą;
• 2. Veiklumas, atkaklumas, ryžtingumas.

Energijos matavimo vienetas SI sistemoje yra džaulis ($1\mathrm {J} =1\mathrm {N} \cdot 1\mathrm {m}$). Dažnai naudojamas 1 eV. Tai toks energijos kiekis, kurį gauna elektronas perėjęs 1V potencialų skirtumą.

Kinetinė energija

Žymiai lėčiau už šviesos greitį judančių kūnų kinetinė energija yra $E={\frac {mv^{2}}{2}}\equiv {\frac {pv}{2}}\equiv {\frac {p^{2}}{2m}}$. Bendru atveju naudojama formulė $E=m_{0}c^{2}{\Big (}1-{\frac {1}{\sqrt {1-{\frac {v^{2}}{c^{2}}}}}}{\Big )}$.

---

Spyruoklėje sukaupta potecinė energija $E={\frac {kx^{2}}{2}}$. k – spyruoklės tamprumo koeficientas.

Kondensatoriuje sukaupta energija yra $W={\frac {CU^{2}}{2}}\equiv {\frac {QU}{2}}\equiv {\frac {Q^{2}}{2C}}$. C – kondensatoriaus talpa. U – įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių, q – kondensatoriuje sukauptas krūvis.

Ritėje sukaupta energija yra $W={\frac {LI^{2}}{2}}\equiv {\frac {\Phi I}{2}}\equiv {\frac {\Phi ^{2}}{2L}}$. L – ritės induktyvumas, I – per ritę tekančios srovės stipris. $\Phi$ – magnetinio lauko srautas per ritę.

Gravitaciniame lauke kūno potencinė energija yra $E=mgh$. g – laisvojo kritimo pagretis. Dažnai potencinė energija rašoma su minuso ženklu. Tada kūno energija begalybėje būtų 0. $E=-G{\frac {Mm}{r^{2}}}$. M, m – sąveikaujančių kūnų masės, G – gravitacinė konstanta, r – atstumas tarp kūnų.

Energijos rūšys

Energija būna skirtingų rūšių. Visos energijos formos gali pilnai virsti vidine energija, tačiau vidinė energija negali būti pilnai paversta kitų rūšių energija. Tam reikalingas šiluminis variklis, o jo naudingumo koeficientas yra mažesnis už 1.

Visi kūnai, kurie turi energijos, turi ir masę pagal Einšteino formulę $E=mc^{2}\,\!$.

Energijos rūšys

• Vidinė energija
• Mechaninė energija
• Cheminė energija
• Elektros energija
• Rimties energija
• Kinetinė energija
• Potencinė energija

Taip pat žiūrėkite

• Energijos tvermės dėsnis
• Termodinamika