Kvalifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Šalinama: de:Qualifikation, en:Qualification
Eilutė 88: Eilutė 88:
[[Category:Pedagogika]]
[[Category:Pedagogika]]


[[de:Qualifikation]]
[[en:Qualification]]
[[nl:Kwalificatie]]
[[nl:Kwalificatie]]

17:48, 1 birželio 2007 versija

Vaizdas:Toeic-diploma.jpg
Prancūzijoje išduotas diplomas, oficialiai patvirtinantis anglų kalbos žinias

Kvalifikacija – asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis sugeba tam tikroje veikloje panaudoti tam tikru lygiu. Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų bendrųjų gebėjimų pagrindu. Terminas naudojamas siekiant pabrėžti veiklos arba asmens profesinių gebėjimų tam tikroje srityje lygmenį. Juo apibrėžiami situaciniai tam tikros veiklos reikalavimai ir asmeninės savybės.

Nuo XX a. pabaigos pedagogikoje vis plačiau naudojamas kompetencijos terminas, kuriuo nusakomi bendrieji gebėjimai ir dispozicijos, panaudojamos sprendžiant kokias nors problemas arba dalyvaujant visuomeniniame, gyvenime, komunikuojant tiek dalykinėje, tiek ir kitose plotmėse.


Dalykinė, profesinė kvalifikacija

Dalykinė kvalifikacija yra tam tikro dalyko išmanymas, žinios, specialieji gebėjimai bei įgyta patirtis.

Mėgėjas

Žmogus pradžioje visiškai nenusimano kokioje nors srityje (Analfabetas), bet pradeda domėtis. Tam skiria savo laisvalaikį, kad galėtų gilintis į tam tikrą sritį, ją praktikuoti, užsiimti tam tikra veikla kaip pomėgu (hobis); taip jis įgyja tam tikrų dalykinių žinių bei gebėjimų, vėliau tampa žinovu. Jei užsiiminėjama profesionalia veikla, neturint tam reikiamo pasirengimo (diletantizmas), tokia veikla laikoma diletantiška (bendrinėje kalboje ši sąvoka vartojama ironiškai, su neigiamu atspalviu). Mėgėjas paprastai neturi jokio formalaus išsilavinimo, bet yra nebūtinai neišsilavinęs žmogus (žr. neformalusis švietimas).

Priešingai nei profesine veikla užsiimantys žmonės, kurie iš to užsidirba pragyvenimui, mėgėjai tai daro, nes jiems tai mėgsta, jiems patinka tai daryti. Mėgėjiška veikla gali būti suprantama neigiamai- kaip neprofesionali veikla, pabrėžiant kompetencijos stoką.

Iki pat XX amžiaus mėgėjai, savamoksliai „specialistai“ vaidino nemenką vaidmenį moksle. Pavydžiui, keletas alaus gamintojų fizikoje ištyrė termodinamikos dėsnį. Alfredas Rustas, pasiekęs žymių laimėjimų archeologijoje, buvo būtent toks „nespecialistas“. Išryškėjus specializacijoms XX a. moksle, tokie mėgėjų perėjimai į mokslinę-tiriamąją sritį buvo vis retesni.

Šiuo metu informatikoje atsiveria nemažai veiklos sričių, kurios plėtojasi būtent tokių „neprofesionalų“ dėka. Kai kurie Atvirojo kodo projektai (GNU, Linux) yra pakankamai aukšto lygio ir netgi tobulėja būtent tokių mėgėjų pagalba. Čia greičiau (nei, pvz., Windows atveju) pastebimos klaidos ir jos ištaisomos. Operacinės sistemos kuriamos ir taikomos vis profesionaliau. Tiesa, nemaža šių „mėgėjų“ dalis yra bebaigiantys studijas informatikos studentai.

Specialistas

Specialistas: oficialus J.Stalino TSRS Mokslų Akademijos garbės nario diplomas

Asmuo, pasiekęs pirmąjį tam tikros kvalifikacijos lygmenį, kuris yra pripažįstamas oficialiai arba neoficialiai. Specialisto statusas labai priklauso nuo pripažinimą suteikusios institucijos autoriteto. Priklausomai nuo institucijos, pripažinimo vertė svyruoja nuo itin reikšmingos iki niekinės (žr. iliustraciją) ir laikui bėgant kai kada labai keičiasi. Specialistu laikomas ir mokslo įstaigą baigęs, tačiau mažai arba jokio praktinio patyrimo neturintis asmuo. Kai kurioms profesijoms tai ne itin svarbu, tačiau kitais atvejais (mokslo tyrimuose, medicinoje) toks žmogus turi teisę dirbti tik prižiūrimas aukštesnę kvalifikaciją turinčio vadovo.

Ekspertas

Asmuo, turintis solidžias, gilias tam tikros srities žinias, tikras dalyko eruditas (kompetentingas kokioje nors sferoje). Ekspertas nebūtinai yra praktikuojantis specialistas. Ekspertais gali būti ir mokslininkai, teoretikai, dėstantys aukštojoje mokykloje arba atliekantys mokslinius tyrimus.

Veteranas

Specialistas, turintis solidžią, didelę patirtį tam tikroje srityje, joje išdirbęs daugelį metų, pasiekęs tam tikrą profesionalumo lygį. Veteranai nebūtinai yra profesionalai. Galima dirbti visą gyvenimą, bet nepasiekti aukšto lygio. Talentingi specialistai, išdirbę tam tikroje sferoje, kartais aplenkia netgi ir savo srities veteranus.

Profesionalas

Aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas, turintis nepaprastų gebėjimų, dirbantis tam tikroje sferoje ir nepriekaištingai atliekantis aukštos kvalifikacijos reikalaujamą darbą. Profesionalais yra neoficialiai pripažįstami tam tikros srities praktikai (ekspertai, specialistai), įgiję autoritetą tarp kolegų, keliantys nuostabą ir susižavėjimą tarp klientų, užsakovų ir kitų asmenų, kuriems teikiamos aukščiausios kvalifikacijos paslaugos ar veiklos rezultatai.

Publicistikoje iš kitų išsiskiriantys profesionalai gali būti vadinami korifėjais (korifėjas - tam tikros srities profesionalas, ekspertas, neprilygstamas autoritetas, pripažįstamas tarp kolegų profesionalų, dažnai – srities pradininkas, jos atšakų pirmtakas, "ekspertų ekspertas").

Akademinė kvalifikacija

Pagal akademinių studijų bei mokymosi lygmenį gali būti išskiriamos šios asmeninės kvalifikacijos (įgijimo) pakopos:

  • Moksleivis (aukštesnių klasių mokinys)
  • Profesinės mokyklos moksleivis
  • Aukštesniosios mokyklos moksleivis, studentas
  • Studentas – aukštosios mokyklos (kolegijos, akademijos, universiteto) moksleivis
  • Bakalauras (BA, BSc)
  • Magistrantas
  • Magistras, (MA, MSC), licenciatas, diplomuotas specialistas
  • Doktorantas, aspirantas (std. doct.)

Pradėjęs tam tikros srities studijas asmuo paprastai žino daugiau nei mėgėjas, jo žinios sistemiškesnės, ne tokios „padrikos“, tačiau abstrahuotos nuo konkrečios veiklos, apjungtos į teorijas, modelius, grupes, pošakius, klasifikaciją.

Bakalauras paprastai turi žinoti daugiau nei studentas, o magistrantas daugiau nei bakalauras ir t.t. Bet kartais pasitaiko ir parodoksalių situacijų, kai mėgėjo žinios tam tikrame pošakyje būna gilesnės nei bendrąjį universitetinį išsilavinimą turinčio specialisto.

Mokslinė kvalifikacija

Mokslinė kvalifikacijos kriterijus – mokslinis laipsnis (mokslinis vardas). Kvalifikacijos lygmenys:

  • Daktaras
  • Habilituotas daktaras. Šis laipsnis suteikiamas Lietuvoje ir kai kuriose užsienio šalyse (pavyzdžiui, Šveicarijoje). Tačiau yra šalių (pavyzdžiui, Amerika), kurios tokio laipsnio neturi.

Kaip tarpinės pakopos gali būti išskiriamos doktorantas bei habilitantas. Formaliai jos nėra priskiriamos mokslinės kvalifikacijos lygiams, bet liudija apie tam tikrą pasirengimą užsiimti moksline veikla bei savarankiškai dirbti.

Garbės daktaras doctor honoris causa formaliai yra mokslinis vardas, bet praktiškai jis jokios mokslinės kvalifikacijos nežymi, kadangi yra garbės vardas, suteikiamas ne dėl mokslinių pasiekimų, bet dėl tam tikros veiklos bei nuopelnų universitetui ar jo akademinei bendruomenei nemokslinėje srityje (pvz., remiant bei finansuojant veiklą, garsinant universitetą ir kt.).

Pedagoginė kvalifikacija

  • Bendrojo lavinimo mokykloje:

Stažuotojas, praktikantas (referendaras, Vokietijoje) – jaunesnysis mokytojas – mokytojas – vyresnysis mokytojas – mokytojas metodininkasmokytojas ekspertas.

  • Aukštojoje mokykloje:

Asistentas – vyresnysis asistentas – docentas (asocijuotas profesorius, assoc. prof.) – profesorius.

Atitinkamą laiką išdirbusiems asmenims gali būti suteikiamas prof. em. (prof. emeritus) vardas, liudijantis apie dėstytojo patirtį bei nuopelnus akademinėje srityje.

Prof. visit. (Vizituojantis profesorius) vardas žymi dėstytojo santykį su aukštąja mokykla, kurioje dėstoma: šiuo atveju toks vardas liudija apie pagrindinę asmens veiklą kitame universitete, iš kurio yra atvykęs profesorius.

Sertifikavimas

Sertifikavimas yra egzaminų laikymas be studijų, suteikiant sertifikuotojo vardu garantuojamą egzamino metu parodytos kvalifikacijos patvirtinimą. Sertifikavimo prireikia jei žmogus reikiamas žinias įgijo savarankiškai arba reikiamoje šalyje nepripažįstamoje mokslo įstaigoje.

Sertifikato vertė pirmiausia priklauso nuo sertifikuojančios institucijos vardo ir prestižo. Kai kada vien tuo užsiimančios firmos ar įstaigos ilgainiui vis lengvina egzaminų reikalavimus, siekdamos pritraukti kuo daugiau norinčių už pinigus gauti kvalifikacijos įrodymą. Tačiau toks sertifikuotojas greitai praranda vardą, ir jo suteiktas dokumentas nevertinamas. Mažai žinomas sertifikuotojas vardo apskritai neturi, todėl jo dokumentas irgi nevertinamas.

Daug geriau sertifikacija pavyksta įvairioms firmoms, jei tai nėra jų pagrindinė veikla ir vienintelis pajamų šaltinis. Tokia firma prestižą pelno savo kita (pagrindine) veikla ir, jį vertindama, paprastai išlaiko gana sunkų egzaminų lygį. Sertifikuojama srityse, kur pačios firmos kompetencija yra neabejotina. Pavyzdžiui, Sun turi kelių lygių Java (kalba) programuotojo sertifikavimo sistemą, Red HatLinux administratoriaus, MicrosoftWindows ir pan.

Rimtus sertifikavimo reikalavimus išsaugo ir mokslo įstaigos, kuriomos kai kada tenka tokiu būdu tvirtinti kitoje šalyje suteiktus mokslo vardus ir laipsnius. Būna ir paradoksalių situacijų (pavyzdžiui, tenka sertifikuoti net ir kelias Nobelio premijas gavusio kitos valstybės universteto suteiktą daktaro laipsnį).

Taip pat žiūrėkite