Saugų seniūnija

Saugų seniūnija – Šilutės r. sav. šiaurės vakaruose, Klaipėdos apskrityje, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Centras – Saugos. 4204 gyventojai, iš jų 55 % darbingo ir 17% pensijinio amžiaus.

Ribojasi su Švėkšnos, Gardamo, Šilutės, Kintų (visos Šilutės rj. sav.), Priekulės, Agluonėnų (abi Klaipėdos raj. sav.) seniūnijomis.

Pro seniūniją eina geležinkelis Klaipėda-Pagėgiai, plentas Klaipėda-Jurbarkas, keliai į Švėkšną, Kintus.

Upės – Minija, Tenenys, Veiviržas, Aisė, Šiūšis. Yra ežerėlių, pelkių, daugybė kanalų. Miškai – Begėdžių, Joniškio, Norkaičių, Rudynų, Lapynų ir Stonaičių. Botaniniai draustiniai – Begėdžių ir Norkaičių (įst. 1960). Nemuno deltos regioniniam parkui priklauso dalis Vytulių k. Naftos telkiniai – Vilkyčių (eksploatuojamas nuo 1990), Sakūčių.

Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, vaikų globos namai, vaikų lopšelis-darželis, seniūnija, dvi Romos katalikų ir viena evangelikų liuteronų bažnyčios, dvi kaimo bendruomenės, 3 med. punktai, vaistinė, du paštai, dvi degalinės, dvi bibliotekos-filialai, girininkija, ugniagesių komanda, medienos išvežimo-miško ruošos punktas, medienos apdirbimo cechas, malūnas, lentpjūvė, paukštynas, pašarų gamybos ir mėsos apdirbimo įmonės, žirginio ir automobilių sporto klubai, automobilių kroso trasa, paminklų gamybos įmonė, keli barai, keli pieno surinkimo punktai, kelios parduotuvės ir kt.

Istoriniai bei architektūriniai paminklai: Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1857), Saugų evangelikų liuteronų koplyčia, Saugų globos namų pastatai (statyti 1891, 1902, 1912), Saugų malūnas-lentpjūvė (1908) ir jo technologinė įranga, Kukorų gel. stoties pastatas, Sakūčių tiltas per Miniją (1887), Stankaičių tiltas per Veiviržą (1930), evangelikų liuteronų senosios kapinės (per 40) ir kt.

Dailės paminklai – skulptūra „Tautos kančiai atminti“ (skulpt. J. Vartulis) ir kt.

Archeologijos paminklai – Stankaičių piliakalnis, Barvų (VII-XIII a.), Bružų(X-XIII a.), Čiūtelių (XIII-XV a.), Mantvydų (IX a.), Miestalių, Šilininkų (II-III a.), Vilkyčių (II-XIII a.) kapinynai, Aukštumalos (Lapalių) senovės gyvenvietė.

Verslas: žemės ūkio produktų gamyba, medienos apdirbimas. Plėtojami ir netradiciniai verslai: kaimo turizmas, ekologiška daržininkystė ir kt.

Didžiausios gyvenvietės

• Saugos – 945 gyv.
• Vilkyčiai – 901 gyv.
• Petreliai – 233 gyv.
• Kukorai – 225 gyv.
• Sakūtėliai – 209 gyv.
• Žemaitkiemis – 165 gyv.
• Traksėdžiai (kaimo dalis) – 141 gyv.
• Čiūteliai – 126 gyv.
• Lankupiai – 124 gyv.
• Lapynai – 108 gyv.

Kiti kaimai

• Aisėnai – 91 gyv.
• Alka – 75 gyv.
• Barvai – 63 gyv.
• Begėdžiai – 16 gyv.
• Berciškė – 90 gyv.
• Bružai – 43 gyv.
• Bundalai – 13 gyv.
• Diegliai – 16 gyv.
• Grynaičiai – 19 gyv.
• Grumbliai – 8 gyv.
• Kebeliai – 37 gyv.
• Lapaliai – 53 gyv.
• Lašai – 23 gyv.
• Mantvydai – 78 gyv.
• Medaliai – 21 gyv.
• Miestaliai – 77 gyv.
• Norkaičiai – 18 gyv.
• Pangiriai – 11 gyv.
• Rudynai – 28 gyv.
• Sakūčiai (kaimo dalis) – 19 gyv.
• Stankaičiai – 52 gyv.
• Stonaičiai – 6 gyv.
• Šilininkai – 23 gyv.
• Vilkmedžiai (Vilkomedis) – 92 gyv.
• Vytuliai – 55 gyv.

Istorija

Saugų seniūnijos šiaurinėje dalyje žmonės jau gyveno V-IV a. pr. m. e. I- ame tūkstantmetyje gyventa visoje seniūnijos teritorijoje. Buvo šventvietė , kurios vietoje vėliau įsikūrė Alkos kaimas.

Saugų seniūnijos teritorija X-XIII a. priklausė Lamatai, XIII-1525 – Kryžiuočių ordinui, 1525-1871 – Prūsijai, 1871-1920 – Vokietijos imperijai. Be to ją yra valdžiusios Švedija (1628-1635), Rusija (1757-1762), Prancūzija (1920-1923).

Nuo Kryžiuočių ordino laikų pro Saugų sen. teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą.

XVIII a. įsteigtos pirmosios pradinės mokyklos Petreliuose (1736), Kukuruose (1748), Saugose (1750).

Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų svarbiausias verslas buvo žemdirbystė. XVI-XVII a. įsteigti dvarai, kuriuose baudžiauninkai atlikdavo lažą. 1807 panaikinta baudžiava, baudžiauninkai galėjo išsipirkti turėtą žemę.

1815 įkuriama Verdainės parapijos Saugų filija, 1844 – Saugų parapija. Įsteigiamos mokyklos Kebeliuose (1825), Mantvyduose (1854), Miestaliuose (1864) ir kt. Miestalių prad. m-je mokiniai mokėsi 8 metus. 1853 nutiestas plentas Tilžė- Klaipėda, 1875 – geležinkelis Tilžė-Klaipėda. Traksėdžiuose pastatyta kelio rinkliavos punktas, Kukuruose įrengta gel. stotis.

Iki XVIII a. pr. Saugų seniūnijos teritorija buvo lietuviška. Po maro epidemijos (1711) ir rusų okupacijos (1763) atvyko daug vokiečių. Nuo 1871 mokyklose ir viešame gyvenime varžoma lietuvių kalba. 1875 Saugose įsteigti vokiečių kalbos mokytojų kursai. 1905 Mantvyduose lietuvių gyveno 82%, Lankupiuose – 78%, Kukuruose – 69%, Kebeliuose 58%. Lietuvių tautinis judėjimas Saugų seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. 1912-1914 Lankupiuose veikė Jaunimo organizacija (pirm. J. Kavolis), tarpukariu – Santaros skyrius Lankupiuose, kultūros ir švietimo dr-ja Žiedas Kukuruose ir kt.

XIX-XX a. pirmoje pusėje Saugų kraštas išsiskyrė malūnų įvairove – vėjų malūnai Berciškių (Mantvyduose net du), vandens malūnai (Aisėnų, Norkaičių), garinis malūnas Vilkyčiuose, motoriniai – Saugose, Žemaitkiemyje . Buvo plytinių, lentpjūvių, kalvių, užeigų. XIX a. pab. Kukuruose buvo įrengta pieninė. XX a. pradžioje Kebelių, Lapynų, Sakūtėlių, Saugų valsčių centruose buvo įsteigtos pašto, telefono, telegrafo skyriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių Saugų parapijiečių pavardės (arti 200) surašytos evangelikų liuteronų bažnyčios prieangio sienoje.

1923-1939 Saugose veikė ūkininkų draugijos skyrius, 1934-1939 – žiemos žemės ūkio mokykla, nuo 1937 – pirmasis Klaipėdos krašte elektrinis inkubatorius. Daugiausia buvo smulkūs ūkiai (iki 12 ha), buvo ir stambių (50-80 ha) ir dvarų (300-400 ha). Buvo Aisėnų, Kukorų, Lapynų ir kt. dvarai. 1926-1939 Saugų seniūnijos teritorijoje be valdiškų prad. mokyklų buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Lankupiuose, Rudynuose, Saugose, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose. 1938 jose mokėsi apie 200 mokinių. 1939 kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, dalį likusių Sovietų valdžia ištrėmė. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1955 Vokietijos Federacinei Respublikai (VFR) pasirašius su Sovietų Sąjunga sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo Vokietiją, ja pasinaudojo keliasdešimt Saugų seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.

1944 pabaigoje įsteigta Saugų valsčiaus (nuo 1950 – apylinkės) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (DŽDT VK), kuris 1945-1947 priklausė Šilutės apskrities DŽDT VK, 1947-1950 – Šilutės rajono DŽDT VK, 1950-1959 – Priekulės rajono DŽDT VK, nuo 1959 – vėl Šilutės rajono DŽDT VK. 1977 – Saugų apylinkės LDT VK (pakeitus žodžius “darbo žmonių” į “liaudies”).

Buvusių mokyklų pastatuose įkurtos pradinės mokyklos, steigiami kolūkiai, bibliotekos, kultūros namai. 1947 Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios koplyčioje įsikūrė katalikų bažnyčia. Vėliau, sustambinus ūkius, įkurti Saugų ir Veiviržo paukštininkystės tarybiniai ūkiai. Ūkių centrinėse gyvenvietėse – Saugose ir Vilkyčiuose buvo apylinkių DŽDT VK, ūkių kontoros, pagrindinės mokyklos, felčerių-akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės ir kt. 1963 Vilkyčių apylinkės DŽDT VK (įst. 1950) panaikintas ir Vilkyčių apylinkė prijungta prie Saugų. 1990 Saugų t. ū. ir Veiviržo paukštininkystės t. ū.valdė atitinkamai 7823 ir 5807 ha žemės, turėjo 2772 ir 2396 galvijus, augino 978 ir 980 ha javų, 120 ir 50 ha bulvių. Saugų t. ū. dar turėjo1887 kiaules, Veiviržo paukštininkystės t.ū. – veislinių triušių fermą ir 12 tūkstančių vištaičių, kuriuos tiekdavo vištų fermom. Saugų t. ū. dirbo 516, Veiviržo paukštininkystės t.ū. 750 darbuotojų. 1992 Saugų t.ū. pagrindu susikūrė 11 bendrovių, Veiviržo – 23 ž.ū bendrovės. Veikiančių šiuo metu teliko UAB”Vilkyčių paukštynas”.

1988-1995 prie Saugų apylinkės buvo prijungta Kintų apylinkė. 1990 išrinkta Saugų apylinkės taryba ir išrinktas viršaitis V. Liutkus. 1995 įkuriama Saugų seniūnija. 1995-2002 – seniūnas Zigmantas Jaunius, nuo 2002 – Anastazija Budrienė. 1998 Saugų seniūnijoje gyveno 4414 gyv.

Sumažėjus mokinių skaičiui, 2005 uždarytos pradinės mokyklos Barvų ir Žemaitkiemio kaimuose.

Žymūs žmonės

1861 m. kovo 18 d. Virkytų kaime gimė Jurgis Mikšas, „Aušros“ redaktorius ir steigėjas, Barvuose gimė teisininkas, Kanados lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Juškaitis, Begėdžiuose – dailininkė, pedagogė Eva Labutytė, Saugose-dailininkė Albina Pauliukevičienė, Čiūteliuose – muzikologas Antanas Venckus, Kukuruose – tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė, Norkaičiuose – kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas Mykolas Gaidys, Vytuliuose – sporto meistras, sunkumo kilnojimo daugkartinis Lietuvos čempionas Benediktas Bagočius ir kt.

Alkos km. 1954 m. gimė Viktoras Peteraitis LY1A, radijo mėgėjas trumpabangininkas – pasaulio, šešis kart Europos, 11 kartų Pabaltijo ir Lietuvos čempionas, pasaulio rekordininkas.

Petreliuose gyveno Klaipėdos krašto politinis veikėjas Augustas Baldžius, Vilkomedyje bibliofilas Jonas Birškus, Saugose gyvena 2005 metų Šilutės raj. sav. gražiausios sodybos šeimininkai Vida ir Saulius Vytuviai.

Nuorodos

• Seniūnijos informacija
• Saugų parapijos puslapis
• Saugų vidurinės mokyklos puslapis
• Saugų globos namų puslapis
• Vilkyčių pagrindinės mokyklos puslapis