Hermann Sudermann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytis1 (aptarimas | indėlis)
S dvi nuorodos
Nevidonas (aptarimas | indėlis)
S Straipsnis 'Hermanas Zudermanas' pervadintas į 'Hermann Sudermann': Vikipedijos asmenvardžių taisyklės: http://lt.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Vardinimo_taisykl%C4%97s#Asmenvard.C5.BEiai
(Jokio skirtumo)

13:08, 30 gegužės 2007 versija

Hermanas Zudermanas (Hermann Sudermann, 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose1928 m. lapkričio 21 d. Berlyne) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas.

Biografija

H. Zudermano tėvas buvo kilęs iš Nyderlandų ir Šilutėje dirbo aludariu. Jaunasis Hermanas mokėsi privačioje Verdainės mokykloje. 1875 m. baigė Tilžės gimnaziją. Tęsė studijas Karaliaučiaus universitete, kur studijavo istoriją bei filosofiją. 1877 m. persiveda į Berlyno universitetą, uždarbiauja mokydamas turtingųjų vaikus privačiai. Vėliau nutraukia studijas ir atsiduoda žurnalistikai. Ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas Berlyno liberaliame laikraštyje „Vokietijos laikraštis“ (Das deutsche Reichsblatt).

1891 m. vedė išsiskyrusią rašytoją Klarą Laukner, kuri turėjo tris vaikus iš savo pirmos santuokos, gyveno Karaliaučiuje, Drezdene, 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne. Jis susilaukė vienos dukros vardu Hede.

Kūryba

H. Zudermanas parašė 20 dramų, keliolika stambių prozos kūrinių. Jo kūryboje vyravo natūralistinis stilius, didelę įtaką jam buvo padaręs prancūzų rašytojas Guy de Maupassant.

1889 m. parašyta drama „Garbė“ (Die Ehre) atnešė jam ne tik tarptautinį pripažinimą, bet nuo to laiko rašytojas tapo žinomas kaip žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas, aplenkdamas iki tol viešpatavusį šiame žanre Gerhartą Hauptmaną. Savo dramoje jis negailėjo įmantriai pakritikuoti biurgerišką visuomenę, pavyzdžiu imdamas patirtį, sukauptą studentaujant. Tačiau rašytojas negali būti priskiriamas tradiciniams vokiečių natūralistams, nes jo kūriniuose jaučiama prancūzų dramaturgų įtaka, naudojant daug dialogų tekstuose, kurie galėjo būti, o vėliau ir buvo adaptuoti scenai. Savo laikmetyje jis buvo populiariausias teatro kūrinių autorius, rašytojo dramos buvo pamėgtos Vokietijos scenose, nors kritikos joms nebuvo vengiama.

Sumaniai vaizduodamas savo gimto krašto vietas ir žmones „Lietuviškose apysakose“ (Litauische Geschichten) (1917 m.), rašytojas dar kartą pasiekia apogėjaus viršūnę. Šis kūrinys buvo dedikuotas Šilutės kultūros rėmėjui H. Šojui. Novelės „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“ yra H. Zudermano meistriškumo viršūnė.

Zudermano šeimos antkapis Grunewald kapinėse Berlyne

Įamžinimas Lietuvoje

1936 m. Šilutėje pastatytas paminklas H. Zudermanui. Paminklu rūpinosi H. Šojus: jis padovanojo žemės sklypą, apsodino skverelio taką rašytojo mėgstamais medžiais – beržais. Skulptorius – Erichas Šmitas Kestneris. Paminklas sovietiniais metais buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas obeliskas sovietiniams kariams. Atgimimo metais Šilutės H. Zudermano visuomeninio literatų klubo narių iniciatyva paminklas atstatytas. Tai pilko marmuro biustas ant 2 metrų aukščio postamento; paminklas atkurtas Berlyne, skulptoriaus H. Hacke.

Režisierius A. Žebriūnas pagal S. Šaltenio scenarijų 1981 m. pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“, – novelės pavadinime esančio žodžio „Tilžė” sovietiniais metais neleido minėti.

Klaipėdoje nuo 1992 m. veikia Hermano Zudermano vardu pavadinta gimnazija, skirta vokiečių kilmės moksleiviams.

Apysakos