Elis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nevidonas (aptarimas | indėlis)
Nevidonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 38: Eilutė 38:


** [[Belgiškas alus|Belgiški alūs]] – dauguma belgiško alaus rūšių yra stiprios, tačiau palyginti švelnaus skonio. Daugelis rūšių tebeverdamos pagal senus vienuolynų receptus. Trappist alus verdamas tebeveikiančiuose vienuolynuose.
** [[Belgiškas alus|Belgiški alūs]] – dauguma belgiško alaus rūšių yra stiprios, tačiau palyginti švelnaus skonio. Daugelis rūšių tebeverdamos pagal senus vienuolynų receptus. Trappist alus verdamas tebeveikiančiuose vienuolynuose.
*** Vienuolynų alus (abdijbier/biere de la abbaye)
*** [[Belgijos vienuolynų alus|Vienuolynų alus]] (abdijbier/biere de la abbaye)
*** Gintarinis alus (ambree)
*** Gintarinis alus (ambree)
*** Blond (šviesusis alus)
*** Blond (šviesusis alus)

10:52, 28 gegužės 2007 versija

Pinta elio

Ale (arba Elis, arba kitaip Viršutinės fermentacijos alus) – tai alus, pagamintas iš miežių salyklo viršutinės fermentacijos mielių pagalba. Ale yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių alaus tipų. Elis fermentuojamas palyginti trumpą laiką aukštoje temperatūroje, todėl jo skonis saldus, turintis vaisių, kartais sviesto, prieskonį.

Ale tipo alūs mėgstami Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Belgijoje, Vokietijoje, JAV ir Kanados rytinėse provincijose. Beveik visose kitose pasaulio šalyse dominuoja šviesieji lager tipo alūs.

Istorija

Žodis ale yra kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *alut- (iš jos kilęs ir lietuviškas žodis alus). Viršutinės fermentacijos alus buvo plačiai vartojamas viduramžių Europoje. Nuo XV amžiaus į alų pradėta dėl apynių. XIX a. viduryje, sparčiai pradėjus plisti lager tipo alui, elio populiarumas kiek sumažėjo.

Gamyba

Ale tipo alus gaminamas naudojant viršutinės fermentacijos mieles. Fermentacija vyksta 15-24°C temperatūroje (t.y. aukštesnėje temperatūroje nei lager alaus, bet trunka trumpiau). Aukštoje temperatūroje susidaro esteriai, lemiantys elio vaisinį prieskonį (galima užuosti obuolių, persikų, slyvų ir kitus aromatus). Paprastai ale tipo alus yra „sunkesnio“ skonio nei lager alus.

Ale tipo alui gaminti paprastai naudojamas miežių salyklas, tačiau kai kurioms rūšims gali būti dedama ir kitokių grūdų (pvz., kvietinis alus gaminamas dedant kviečių) arba vaisių.

Kai kurias alaus rūšis (pvz., porterį) galima gaminti tiek viršutinės, tiek ir apatinės fermentacijos būdu.

Rūšys

Vaizdas:Leffe 900pxedit.jpg
Belgiškas vienuolyno alus „Leffe“ būdingoje taurėje
    • Brown ale (rudasis alus) – gaminamas iš tamsesnio miežių salyklo. Paprastai apynių prieskonis būna silpnas, alaus skonis vidutinio intensyvumo. Tai itin populiari Anglijoje rūšis (žinomiausias pavadinimas – Newcastle Brown Ale). JAV gaminamas šio tipo alus pasižymi stipresniu apynių prieskoniu.
    • Dark ale (tamsusis alus) – gaminami iš tamsaus salyklo. Stout iš pradžių buvo porterio porūšis, vėliau išsivystė į atskirą alaus rūšį
      • Porteris
      • Stout
        • Irish/Dry stout (žinomiausias ženklas – Guiness)
        • Imperial stout
        • Milk stout
        • Oatmeal stout (gaminamas dedant avižų)
        • Chocolate stout
        • Coffee stout
        • Oyster stout (į statinę dedama austrių)
    • Belgiški alūs – dauguma belgiško alaus rūšių yra stiprios, tačiau palyginti švelnaus skonio. Daugelis rūšių tebeverdamos pagal senus vienuolynų receptus. Trappist alus verdamas tebeveikiančiuose vienuolynuose.
      • Vienuolynų alus (abdijbier/biere de la abbaye)
      • Gintarinis alus (ambree)
      • Blond (šviesusis alus)
      • Dubbel
      • Tripel
      • Quadrupel
      • Flandrijos raudonasis
      • Trappist (veikiančiuose vienuolynuose gaminamas alus)