Copyleft: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:34, 20 gegužės 2007 versija

Copyleft apibrėžia licencijų tipą, kai kūrinys (programinė įranga, dokumentas, meno kūrinys) yra laisvas. Paprastai reikalaujama, kad visi pakeitimai taip pat būtų laisvi.

Padarydami programą copyleft, autorius išsaugo autorystę, tačiau kartu suteikia būsimų pakeitimų autoriams ir vartotojams plačias teises. Šios teisės leidžia žmonėms dalintis programa, jų pačių padarytais jos patobulinimais, jeigu tokių yra. Norint naudoti vėliau kitų žmonių keistą copyleft programos versiją kitokiomis sąlygomis, būtų reikalingas ne tik pradinio autoriaus, bet ir visų kitų tos programos versijos autorių sutikimas. Copyleft tipo licencija sukuria net ir tarpusavyje nebendraujančių žmonių tarpusavio kooperaciją (visi tobulina visiems reikalingą sistemą).

Daug geros kokybės copyleft licenciją turinčių kūrinių taip pat skatina savo reikmėms adaptuoti ir prireikus išplėsti esamą geros kokybės programą. Norimas rezultatas tuo būdu pasiekiamas daug greičiau nei pradėjus kurti sau reikalingą versiją nuo pradžių. Tačiau naujoji, išplėsta versija taip pat privalo būti copyleft. Taigi po jos pasirodymo naudotis copyleft kūriniais bus dar naudingiau. Nenorintiems dalintis savo darbais su kitais tai kelia didelį nepasitenkinimą, kadangi copyleft resursai jiems tampa neprieinami. Stambūs gamintojai neretai linkę paimti savo žinion jiems reikalingus kūrinius, nusipirkdami autorines teises. Daug autorių turintį copyleft kūrinį taip nusipirkti labai sunku, nes reikalingas visų kada nors jį keitusių autorių sutikimas.

JAV specifika

Teoriškai copyleft taip pat suteikia galimybę tarpusavyje nebendradarbiaujantiems žmonėms pakeisti programą į privačią (patentuotą) programinę įrangą. Jie gali daryti pakeitimus, nesvarbu kokius, didelius ar mažus, ir platinti gautą rezultatą kaip patentuotą gaminį. Tačiau daugelis populiarių copyleft licencijų (GPL, LGPL) numato papildomas su patentais susijusias sąlygas, kurios paprastai neleidžia įvedus patentuotą pakeitimą vėliau reikalauti tuo pagrindu privalomo užmokesčio iš visų vėlesnių vartotojų ar kelti kitas panašias sąlygas.

Europoje šios problemos neaktualios, kadangi nėra leidžiamas programinės įrangos patentavimas.

Naujų copyleft licencijų kūrimas

Copyleft licencijos yra sudėtingos teisiniu požiūriu. Todėl (jei licencijos autoriai leidžia) paprastai užuot kūrus savo, panaudojamas jau esančios copyleft licencijos tekstas, pritaikant jį savo reikmėms. Tokios paplitę, visų naudojamos licencijos yra Creative Commons, GFDL, GPL, LGPL ir kitos.

Copyleft kūriniai išsaugo autorystę ir nėra nei niekieno, nei valstybės nuosavybė. Jų negalima, pavyzdžiui, privatizuoti.

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Image:copyleft.svg|thumb|right|150px|CopyLeft Simbolis]]
-'''Copyleft''' apibrėžia [[licencija|licencijų]] tipą, kai kūrinys ([[programinė įranga]], dokumentas, meno kūrinys) yra laisvas ir reikalaujama, kad visi pakeitimai taip pat būtų laisvi.
+'''Copyleft''' apibrėžia [[licencija|licencijų]] tipą, kai kūrinys ([[programinė įranga]], dokumentas, meno kūrinys) yra laisvas. Paprastai reikalaujama, kad visi pakeitimai taip pat būtų laisvi.
-Padarydami programą ''copyleft'', jūs išsaugote [[autorinė teisė|autorystę]], tačiau kartu suteikiate vėlesniems autoriams ir vartotojams palyginus labai plačias teises. Šios teisės leidžia žmonėms dalintis [[Programa (kompiuterio)|programa]], jų pačių padarytais jos patobulinimais, jeigu tokių yra. Norint naudoti vėliau kitų žmonių keistą ''copyleft'' programos versiją kitokiomis sąlygomis, reikalingas ne tik pradinio autoriaus, bet ir visų kitų tos programos versijos autorių sutikimas. ''Copyleft'' tipo licencija sukuria net ir tarpusavyje nebendraujančių žmonių tarpusavio kooperaciją (visi tobulina visiems reikalingą sistemą).
+Padarydami programą ''copyleft'', autorius išsaugo [[autorinė teisė|autorystę]], tačiau kartu suteikia būsimų pakeitimų autoriams ir vartotojams plačias teises. Šios teisės leidžia žmonėms dalintis [[Programa (kompiuterio)|programa]], jų pačių padarytais jos patobulinimais, jeigu tokių yra. Norint naudoti vėliau kitų žmonių keistą ''copyleft'' programos versiją kitokiomis sąlygomis, būtų reikalingas ne tik pradinio autoriaus, bet ir visų kitų tos programos versijos autorių sutikimas. ''Copyleft'' tipo licencija sukuria net ir tarpusavyje nebendraujančių žmonių tarpusavio kooperaciją (visi tobulina visiems reikalingą sistemą).
-Daug, geros kokybės ''copyleft'' licenciją turinčių kūrinių taip pat skatina savo reikmėms adaptuoti ir prireikus išplėsti esamą geros kokybės programą. Norimas rezultatas tuo būdu pasiekiamas daug greičiau nei pradėjus kurti sau reikalingą versiją nuo pradžių. Tačiau naujoji, išplėsta versija taip pat privalo būti ''copyleft''. Taigi po jos pasirodymo naudotis ''copyleft'' kūriniais bus dar naudingiau. Nenorintiems dalintis savo darbais su kitais tai kelia didelį nepasitenkinimą, kadangi ''copyleft'' resursai jiems tampa neprieinami. Stambūs gamintojai neretai linkę paimti savo žinion jiems reikalingus kūrinius, nusipirkdami autorines teises. Daug autorių turintį ''copyleft'' kūrinį taip nusipirkti labai sunku, nes reikalingas visų kada nors jį keitusių autorių sutikimas.
+Daug geros kokybės ''copyleft'' licenciją turinčių kūrinių taip pat skatina savo reikmėms adaptuoti ir prireikus išplėsti esamą geros kokybės programą. Norimas rezultatas tuo būdu pasiekiamas daug greičiau nei pradėjus kurti sau reikalingą versiją nuo pradžių. Tačiau naujoji, išplėsta versija taip pat privalo būti ''copyleft''. Taigi po jos pasirodymo naudotis ''copyleft'' kūriniais bus dar naudingiau. Nenorintiems dalintis savo darbais su kitais tai kelia didelį nepasitenkinimą, kadangi ''copyleft'' resursai jiems tampa neprieinami. Stambūs gamintojai neretai linkę paimti savo žinion jiems reikalingus kūrinius, nusipirkdami autorines teises. Daug autorių turintį ''copyleft'' kūrinį taip nusipirkti labai sunku, nes reikalingas visų kada nors jį keitusių autorių sutikimas.
+==JAV specifika==
 Teoriškai copyleft taip pat suteikia galimybę tarpusavyje nebendradarbiaujantiems žmonėms pakeisti programą į privačią (patentuotą) [[programinė įranga|programinę įrangą]]. Jie gali daryti pakeitimus, nesvarbu kokius, didelius ar mažus, ir platinti gautą rezultatą kaip [[patentas|patentuotą]] gaminį. Tačiau daugelis populiarių copyleft licencijų ([[GPL]], [[LGPL]]) numato papildomas su patentais susijusias sąlygas, kurios paprastai neleidžia įvedus patentuotą pakeitimą vėliau reikalauti tuo pagrindu privalomo užmokesčio iš visų vėlesnių vartotojų ar kelti kitas panašias sąlygas.
+Europoje šios problemos neaktualios, kadangi nėra leidžiamas programinės įrangos patentavimas.
-Copyleft licencijos yra teisiniu požiūriu sudėtingi kūriniai, kuriuos kurti nėra lengva. Todėl (jei licencijos autoriai leidžia) paprastai užuot kūrus savo, panaudojamas jau esančios copyleft licencijos tekstas, pritaikant jį savo reikmėms. Tokios paplitę, visų naudojamos licencijos yra [[Creative Commons]], [[GFDL]], [[GPL]], [[LGPL]] ir kitos.
+==Naujų copyleft licencijų kūrimas==
+Copyleft licencijos yra sudėtingos teisiniu požiūriu. Todėl (jei licencijos autoriai leidžia) paprastai užuot kūrus savo, panaudojamas jau esančios copyleft licencijos tekstas, pritaikant jį savo reikmėms. Tokios paplitę, visų naudojamos licencijos yra [[Creative Commons]], [[GFDL]], [[GPL]], [[LGPL]] ir kitos.
 ''Copyleft'' kūriniai išsaugo autorystę ir nėra nei niekieno, nei valstybės nuosavybė. Jų negalima, pavyzdžiui, privatizuoti.