Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatinis brūkšnių taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ltbaz||Kauno|Kauno II|Kauno rajonas|Vandžiogala||medis|[[1830]] m.|}} |
|||
'''Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia''', – [[Kauno arkivyskupija]], [[Kauno II dekanatas]]. |
|||
'''Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia''' stovi [[Vandžiogala|Vandžiogalos]] miestelyje, [[Urka|Urkos]] ([[Barupė]]s kairiojo intako) kairiajame krante. Liaudies architektūros formų. |
|||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai [[1664]] m |
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai [[1664]] m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima [[1669]] m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo [[1777]] m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje [[1782]]–[[1852]] m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). |
||
[[1817]] m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais [[1830]] m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji [[1849]] m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Rusijos valdžia [[1863]] m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą ([[1871]] m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai [[1880]] m. pristatė bokštą ir varpinę. |
[[1817]] m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais [[1830]] m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji [[1849]] m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Rusijos valdžia [[1863]] m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą ([[1871]] m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai [[1880]] m. pristatė bokštą ir varpinę. |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su [[wikt:Apsidė|apside]] ir aukštu bokštu. Virš [[wikt:Apsidė|apsidės]] kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė. |
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su [[wikt:Apsidė|apside]] ir aukštu bokštu. Virš [[wikt:Apsidė|apsidės]] kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė. |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
[[Category:Kauno rajonas]] |
|||
[[Category:Kauno II dekanatas]] |
08:53, 5 gegužės 2007 versija
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Kauno II |
Savivaldybė | Kauno rajonas |
Gyvenvietė | Vandžiogala |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta | 1830 m. |
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Vandžiogalos miestelyje, Urkos (Barupės kairiojo intako) kairiajame krante. Liaudies architektūros formų.
Istorija
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai).
1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge su Kauno dekanatu prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Rusijos valdžia 1863 m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą (1871 m. grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai 1880 m. pristatė bokštą ir varpinę.
Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė.