Ekologinė bendrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|neturi_nuo=2007 m. balandžio|nuo=2018 m. rugsėjo}}
{{Šaltiniai}}
'''Ekologinė bendrija''' – [[augalas|augalų]], [[gyvūnas|gyvūnų]], [[grybai|grybų]], [[protistai|protistų]] ir [[prokariotai|prokariotų]] grupė, užimanti kokią nors [[buveinė|buveinę]]. Visi jie priklauso vienas nuo kito ir nuo aplinkos.
'''Ekologinė bendrija''' – [[augalas|augalų]], [[gyvūnas|gyvūnų]], [[grybai|grybų]], [[protistai|protistų]] ir [[prokariotai|prokariotų]] grupė, užimanti kokią nors [[buveinė|buveinę]]. Visi jie priklauso vienas nuo kito ir nuo aplinkos.



22:35, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ekologinė bendrija – augalų, gyvūnų, grybų, protistų ir prokariotų grupė, užimanti kokią nors buveinę. Visi jie priklauso vienas nuo kito ir nuo aplinkos.

Augalų studijose augalų ir jų ekologinių ryšių pažinimas yra svarbus. Botanikai daug dėmesio skiria klasifikuodami bedrijas, ekologai nagrinėja augalų ekologinius ryšius, todėl buveinių būdingųjų rūšių analizė – vienas iš labiausiai tinkančių šiam tikslui pasiekti mokymo metodų. Augalų bendrijų identifikacijos pagrindas – išsami floristinės sudėties kiekybinė analizė, todėl tai yra daugiau fundamentiniams augalijos tyrimams taikoma metodologija. Buveinių klasifikacija labiau pritaikyta aplinkos sąlygoms vertinti praktiniu, kokybiniu atžvilgiu. Europoje plačiausiai naudojama „EUNIS“ (European Nature Information System) klasifikacija. Pagrindinės buveinių grupės: pajūrio buveinės, vidaus paviršinių vandens telkinių buveinės, pelkių buveinės, pievos ir aukštųjų žolynų buveinės, viržynai ir krūmynai, miškai ir kitos medžiais apaugusios teritorijos. [1]

Šaltiniai

  1. Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013: Ekosistemų praktikumas. Buveinės ir būdingosios jų rūšys. – VU leidykla, Vilnius.