Džolai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Džolai
Gyventojų skaičius	0.5 mln.
Populiacija šalyse	Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja
Kalba (-os)	džolų
Religijos	vietiniai tikėjimai

Džolai (savivardis diola) – Afrikos tauta, paplitusi pietvakarių Senegale, Gambijoje ir Bisau Gvinėjos šiaurėje. Tauta apgyvendinusi Kaabu istorinio regiono šiaurės vakarų dalį.

Giminingos džolų kalbos priklauso Nigerio-Kongo šeimos Atlanto grupei.

Istorija

Džolų padavimai teigia, kad protėviai atsikėlė nuo Nilo slėnių ir apgyvendino kraštą išstumdami vietos pigmėjus. Savo teritorijoje jie gyvena kartu su bainukais, kurie gali būti senesni gyventojai. Per ilgą istoriją džolų nesugebėjo asimiliuoti išorinės tautos, tokios, kaip mandinkai, fulbiai.

Kaip ir kitos Senegambijos pajūrio etninės grupės, džolai nuo XVI a. kontroliavo prekybą tarp europiečių ir giliau žemyne gyvenusių tautų, t. y. Kaabu valstybės. Neretai nominaliai priklausydami šiai valstybei, džolai ir patys sukūrė smulkių politinių vienetų, kurie dažniausiai neišeidavo iš didesnės gyvenvietės ribų.

XIX a. pabaigoje džolų gyvenamas žemes, kaip ir visą Kaabu regioną, užėmė Portugalija, tačiau vėliau džolų regioną atplėšė Prancūzija ir prijungė jį prie Senegalo. Senegale džolai yra traktuojami kaip mažuma, yra užgožti volofų, dėl ko kyla džolų nepriklausomybės judėjimas.

Subgrupės

Džolus sudaro nemažai etninių subgrupių, kurias skiria beveik tarpusavyje nesuprantami dialektai (kalbos):

• Bandžaliai (banjaal) – gyvena į pietus nuo Kasamanso upės;
• Bajotai (bayote) – gyvena aplink Ziginčorą;
• Edžamatai (ejamat) – maža grupelė Senegalo ir Bisau Gvinėjos pasienyje;
• Foniai (fonyi) – gyvena šiaurėje, aplink Bignona;
• Gusilajai (gusilay) gyvena Tionk Essil gyvenvietėje;
• Karonai – gyvena pakrantėje;
• Kasai – gyvena aplink Usuje;
• Kuvatajai (kuwatay) – gyvena pakrantėje į pietus nuo Kasamanso upės;
• Mlompai (mlomp) – gyvena Mlompo kaime.

Kultūra

Džolai, skirtingai nei daugybė kitų Senegambijos tautų nepriėmė nei islamo, nei krikščionybės ir siekė išsaugoti tradicinę religiją. Jos pagrindas – tikėjimas į aukščiausią dievybę Emit ir miško bei gamtos dvasias bakin. Pastarosioms yra atnašaujamos aukos, atliekami įvairūs religiniai ritualai.

Džolų ekonomikos pagrindas yra sėslus gyvenimo būdas ir ryžių auginimas. Be jų auginami žemės riešutai, žvejojama, spaudžiamas palmių aliejus, raugiamas palmių vynas, auginami gyvuliai.

Džolai išvystė aukšto lygio muzikinę kultūrą, kurią simbolizuoja jų nacionalinis instrumentas akontingas.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai