Šlyžys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. rugsėjo}}
{{Šaltiniai}}


{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Barbatula barbatula}}
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Barbatula barbatula}}

20:10, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Barbatula barbatula
Šližys (Nemacheilus barbatulus)
Šlyžys (Barbatula barbatula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
( Cypriniformes)
Šeima: Plokštieji vijūnai
( Balitoridae)
Gentis: Barbatulės
( Barbatula)
Rūšis: Šlyžys
( Barbatula barbatula)
FishBase

Šlyžys, šlyžė (lot. Barbatula barbatula, Nemacheilus barbatulus, angl. Stone Loach) – smulki gėlavandenė plokščiųjų vijūnų (Balitoridae) šeimos žuvis, dažna Lietuvoje ir gyvenanti daugelyje Eurazijos vandenų.

Išvaizda

Kūnas cilindriškas, nugara tamsiai ruda, šonai tamsiai geltoni su tamsiai rusvoms dėmėmis. Išilgai šonų tęsiasi dvi siauros šviesesnės linijos, kuriose dėmelės smulkesnės. Šonai padengti smulkiais žvyneliais, jie išsidėstę padrikai, nedengia vienas kito kraštų.

Pelekai pilkšvai gelsvi, dėmėti, apvaliais kraštais. Uodegos pelekas lygiašonio trikampio formos, be iškarpos. Nuo kirtiklio skiriasi mažiau ryškiu dėmėtumu.

Prie žiočių yra trys poros ūsų.

Suaugę šlyžiai būna 10–12 cm (retai iki 15 cm) ilgio ir 7–8 g (retai – iki 15–20 g) svorio.

Arealas

Lietuvoje dažna.
Paplitusi daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų nuo Prancūzijos iki 57° šiaurės platumos. Rytuose arealas siekia Sibirą. Šlyžiai negyvena Norvegijoje, Graikijoje, didžiojoje Italijos dalyje.
Azijoje gyvena keli šlyžių porūšiai.

Ekologija

Lietuvoje gyvena daugelyje upių ir upelių su smėlėtu ar akmenuotu dugnu. Nemėgsta dumblingo dugno, neaptinkami nepratakiuose ežeruose.
Šlyžys yra dugninė sėsli žuvis, didžiąją dalį laiko besislapstanti tarp akmenų, kerplėšų, augalų. Vidutinis tankis – 50–80 individų hektare, biomasė – iki 1 kg/ha. Nepalankiomis sąlygomis – išdžiūstant vandens telkiniui ar įšąlant iki dugno – gali įsirausti į dumblą ir ilgam išlikti gyvi.

Subręsta antraisiais gyvenimo metais, o auginami akvariumuose – net ir pirmaisiais. Neršia gegužės–birželio mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +10–12 °C. Patelė išneršia kelis tūkstančius ikrelių, kurie vystosi 8–11 parų, kai vandens temperatūra yra +16 °C.

Panaudojimas

Šlyžiai nėra verslinės ar mėgėjiškos žvejybos objektai. Juos neretai rankomis ties akmenimis gaudo vaikai. Kartais naudojami kaip jaukas gaudant kitas žuvis.
Kartais auginami akvariumuose.

Kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra reti, todėl yra saugojamos žuvys.