Termokarstinė dauba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2011 m. lapkričio}}
{{Šaltiniai}}


'''Termokarstinė dauba''' – [[dauba]], kuri susidarė pasitraukus [[ledynas|ledynui]]. Ledynui traukiantis atskilę ledo luitai yra užnešami sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidaro oro ertmė ir žemė įgriūva. Šios daubos dažnai apauga medžiais arba jose susidaro ežerai.
'''Termokarstinė dauba''' – [[dauba]], kuri susidarė pasitraukus [[ledynas|ledynui]]. Ledynui traukiantis atskilę ledo luitai yra užnešami sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidaro oro ertmė ir žemė įgriūva. Šios daubos dažnai apauga medžiais arba jose susidaro ežerai.

Dabartinė 18:01, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Termokarstinė dauba – dauba, kuri susidarė pasitraukus ledynui. Ledynui traukiantis atskilę ledo luitai yra užnešami sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidaro oro ertmė ir žemė įgriūva. Šios daubos dažnai apauga medžiais arba jose susidaro ežerai.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia Lietuvoje termokarstinė dauba yra 30-40 m gylio Velnio duobė, esanti netoli Aukštadvario.