Pahango sultonatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.
 
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2010 m. balandžio}}
{{Šaltiniai}}


{{Infolentelė buvusi valstybė
{{Infolentelė buvusi valstybė

Dabartinė 16:06, 26 lapkričio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kesultanan Pahang
Pahango sultonatas
1615-XVIII a. Ačeho sultonato vasalas
XVIII a-1882 Džohoro sultonato vasalas
1896-1946 Britų Malajos dalis

1470 – 1946
Sostinė Pekanas, Kuantanas
Valdymo forma monarchija
Pahango sultonai
 1470-1475 Muhamad Šachas I
 1974-dabar Ahmad Šachas
Era Naujieji laikai
 - Atsiskyrė nuo Melakos 1470 m., 1470
 - Tapo valstija 1946 m.

Pahango sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Pahang) – istorinė musulmoniška valstybė, Malakos pusiasalio rytuose, su pertraukomis egzistavusi nuo 1470 m. Oficialiai sultonato egzistencija nėra nutraukta. Jis yra įjungtas į Malaizijos sudėtį kaip Pahango valstija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinų šaltiniai mini hinduistinę Pahango valstybę (vadino ją Phang ir kitaip), klestėjusią Malakos pusiasalyje dėl Transmalakinės prekybos jau I tūkst. VII–X a. ji buvo užimta Šrividžajos, vėliau laikinai Čolos, o XIII a. čia siekė įsigalėti Tailandas. Galiausiai teritorija atiteko Melakos sultonatui, kurio valdymo laikais čia įsigalėjo islamas.

1470 m., silpstant Melakos galiai, Pahangas tapo nepriklausomas, kaip sultonatas. Nepriklausomybė tęsėsi iki XVII a. pradžios, tačiau Pahangas patyrė daugybę karų, invazijų. Jų metu buvo išžudyti valdovai, daugybė gyventojų paversti vergais. 1615 m. jį nukariavo Ačeho sultonatas. Šiam atsitraukus, regione hegemoniją įgijo Džohoro sultonatas. Tačiau Pahangas turėjo atskirus valdytojus, kurie titulavosi radža bendahara.

1858–1863 Pahange vyko įpėdinystės karas, kuriuo pasinaudojo britai, plėsdami čia savo įtaką. Jų dėka Pahango valdytojai 1882 m. pradėti tituluoti sultonais, tačiau jų valdžia buvo nominali ir priklausė nuo britų rezidentų. 1896 m. Pahangas oficialiai įsijungė į Britų Malają kaip Federacinė valstija.

1957 m. Malaizijai iškovojus nepriklausomybę, Pahango sultonatas tapo viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlaikyta sultono institucija.

Pahango sultonų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji sultonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radža bendahara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tun Abbas
  • 1777–1802:Abdul Madžidas
  • 1802–1803:Muhamadas
  • 1803–1806:Koris
  • 1806–1847:Ali
  • 1847–1863:Mutahiras
  • 1863–1882:Ahmadas

Sultonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1882-1914:Ahmad Muazzam Šahas
  • 1914-1917:Mahmud Šahas
  • 1917-1932:Abdula
  • 1932-1974:Abu Bakaras
  • 1974-dabar:Ahmad Šahas