Aukštoji mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
papildymas |
nuoroodos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, Vilniaus akademija, buvo įkurta jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš dviejų fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į keturis fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno. 1803 m. Aleksandras I-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A.Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A.Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją. |
Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, [[Vilniaus akademija]], buvo įkurta jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš dviejų fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į keturis fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno. 1803 m. [[Aleksandras I]]-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A.Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A.Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją. |
||
Po Vilniaus universiteto panaikinimo aukštosios mokyklos Lietuvoje pradėtos kurti tik po Pirmojo pasaulinio karo. |
Po Vilniaus universiteto panaikinimo aukštosios mokyklos Lietuvoje pradėtos kurti tik po Pirmojo pasaulinio karo. |
||
21:41, 18 balandžio 2007 versija
Aukštoji mokykla yra studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu bei vykdanti tyrimus (universitetas, akademija). Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir privačios bei viešųjų įstaigų valdomos. daugelyje šalių aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuoja specialūs aukštojo mokslo įstatymai.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, Vilniaus akademija, buvo įkurta jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš dviejų fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į keturis fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno. 1803 m. Aleksandras I-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A.Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A.Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją.
Po Vilniaus universiteto panaikinimo aukštosios mokyklos Lietuvoje pradėtos kurti tik po Pirmojo pasaulinio karo.