Naujininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

17:16, 4 liepos 2022 versija

Kitos reikšmės – Naujininkai (reikšmės).

Naujininkai

54°39′40″š. pl. 25°16′19″r. ilg. / 54.661°š. pl. 25.272°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Seniūnija

Naujininkų seniūnija

Vikiteka

Naujininkai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Naujiniñkai
Kilmininkas:	Naujiniñkų
Naudininkas:	Naujiniñkams
Galininkas:	Naujininkùs
Įnagininkas:	Naujiniñkais
Vietininkas:	Naujiniñkuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Новый свѣтъ

Naujininkai – pietinė Vilniaus miesto dalis, nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio atskirta geležinkeliu.^[1] Naujininkų seniūnijos centras. Naujininkai šiaurėje ribojasi su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu, rytuose – su Liepkalniu, pietuose Vilniaus pietinis lankstas (Tūkstantmečio g.) ir geležinkelio šaka skiria nuo Kirtimų, o pietvakariuose – nuo Vilkpėdės. Į pietus nuo Naujininkų prasideda Panerių miškas, atsišakoja Eišiškių plentas ( 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ).

Naujininkuose įsikūrę daug pramonės, prekybos, statybos, transporto bendrovių. Yra Naujininkų poliklinika, sentikių kapinės, karaimų ir totorių kapinaitės, Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, paštas, biblioteka, gimnazija, 3 pagrindinės mokyklos, 7 lopšeliai‑darželiai, darželis‑mokykla, muzikos mokykla.^[2]

Naujininkus aptarnauja 10 ir 17 nr. troleibusai, 3G, 1, 3, 4, 41, 42, 58, 78 nr. autobusai. Pagrindinės stotelės: Naujininkai, Prūsų, Dzūkų.

Etimologija

XIX a. 2-ojoje pusėje šiose vietose įsikūrė Vilniaus priemiestis Новый свѣтъ („Naujasis pasaulis“). Ilgainiui pavadinimas tapo Naujininkais.^[3]

Istorija

Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo XIX a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. 1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1900 m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.

XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino Nowy Świat („Naujuoju pasauliu“). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.

Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta 1933 m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.

Grafo Juzefo Pšezdieckio (Józef Przeździecki) dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje 1907−1913 m. buvo įsikūrusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.

Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir Stalino, ir Chruščiovo, ir Brežnevo vadovavimo Sovietų Sąjungai laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.

1939 m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikė Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.

Galerija

Naujininkų poliklinika
Dzūkų gatvė
Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Dzūkų filialas
Aleksandro Nevskio cerkvė Naujininkuose

Šaltiniai

↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.66 ir 25.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
↑ Naujininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
↑ Naujininkai. Neakivaizdinisvilnius.lt (tikrinta 2022-07-04).

Naujininkai: kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų? Alfa.lt

[1] „Žemėlapis koordinatėmis 54.66 ir 25.27“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.

[2] Naujininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[3] Naujininkai. Neakivaizdinisvilnius.lt (tikrinta 2022-07-04).

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
 |vikiteka = Category:Naujininkai
 |kirčl = {{vietovardis|Naujiniñkai|Naujiniñkų|Naujiniñkams|Naujininkùs|Naujiniñkais|Naujiniñkuose|k=2|š=1}}
+|istpav = {{ru|Новый свѣтъ}}
 }}
@@ Eilutė 18: / Eilutė 19: @@
 Naujininkus aptarnauja 10 ir 17 nr. troleibusai, 3G, 1, 3, 4, 41, 42, 58, 78 nr. autobusai. Pagrindinės stotelės: Naujininkai, Prūsų, Dzūkų.
+== Etimologija ==
+[[Vaizdas:Dzuku Street - panoramio (5).jpg|thumb|left|230px|Senoji ir naujoji Naujininkų architektūra Dzūkų gatvėje]]
+XIX a. 2-ojoje pusėje šiose vietose įsikūrė Vilniaus priemiestis ''Новый свѣтъ'' („Naujasis pasaulis“). Ilgainiui pavadinimas tapo Naujininkais.<ref>[https://neakivaizdinisvilnius.lt/studijos/naujininkai/ Naujininkai.] Neakivaizdinisvilnius.lt (tikrinta 2022-07-04).</ref>
 == Istorija ==
 Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo [[XIX amžius|XIX]] a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. [[1825]] m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. [[1900]] m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.
 XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama ''Kaminais'', o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino ''Nowy Świat'' („Naujuoju pasauliu“). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
-[[Vaizdas:Dzuku Street - panoramio (5).jpg|thumb|left|230px|Senoji ir naujoji Naujininkų architektūra Dzūkų gatvėje]]
 Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta [[1933]] m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.
@@ Eilutė 44: / Eilutė 49: @@
 == Šaltiniai ==
 {{Išnašos}}
-== Nuorodos ==
 * [http://www.alfa.lt/straipsnis/16027659/naujininkai-kaip-naujasis-pasaulis-tapo-vienu-skurdziausiu-vilniaus-rajonu#ixzz4DFAY6rIw Naujininkai: kaip Naujasis pasaulis tapo vienu skurdžiausių Vilniaus rajonų?] Alfa.lt