Vaikystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
S panaikinta Kategorija:Amžius naudojant HotCat
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Atmesta 2017 kodo redagavimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:ENFANTS-BLONDS.jpg|thumb|right|200px|Vaikai]]
[[Vaizdas:Children Playing Violin Suzuki Institute 2011.JPG|miniatiūra|Vaikai groja [[Smuikas|smuikais]]]]
'''Vaikystė''' – [[žmogaus amžiaus tarpsniai|individo amžiaus tarpsnis]] tarp kūdikystės ir [[paauglystė]]s, pabaigą žymi [[lytinis brendimas|lytinio brendimo]] pradžia.
'''Vaikystė''' – [[žmogaus amžiaus tarpsniai|individo amžiaus tarpsnis]] tarp kūdikystės ir [[paauglystė]]s, pabaigą žymi [[lytinis brendimas|lytinio brendimo]] pradžia.



19:40, 17 gegužės 2022 versija

Vaikai

Vaikystė – individo amžiaus tarpsnis tarp kūdikystės ir paauglystės, pabaigą žymi lytinio brendimo pradžia.

Raidos psichologijos atstovai išskiria kelis vaikystės etapus:

  • Kūdikystė: iki 1 metų
  • Ankstyvoji vaikystė: 1–3 metai
  • Pirmoji vaikystė, ikimokyklinė vaikystė: 3–6 metai
  • Antroji vaikystė, ankstyvasis mokyklinis amžius: 7–12 metų

Po to prasideda paauglystės laikotarpis.[1]

Visam vaikystės periodui būdingas stiprus polinkis į pasaulio pažinimą, tobulėjimą, nuolatinį aktyvumą. Vaikystėje smegenų vykdomosios funkcijos intensyviai formuojasi todėl vaikai itin imlūs naujoms žinioms bei įgūdžiams, sparčiai mokosi, perima bei mėgina taikyti iš aplinkos gaunamą informaciją, ugdo elgsenos įgūdžius bendraudami bei per sąveiką su gamta. Vaikų įspūdžiai bei emocijos paprastai būna išreikšti stipriau, vidinis pasaulis sodresnis bei turtingesnis negu suaugusiųjų.

Vaiko organizmas taip pat sparčiai vystosi ir bręsta. Gyvensenos susiformavimui labai ryškią įtaką daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės tarpsnis. Šiuo periodu intensyviai formuojasi psichika, tikrovės suvokimas, kūno judesiai, kaupiama socialinė patirtis. Vaikams būdinga silpna nervų sistemos pusiausvyra, stiprus prisirišimas prie tėvų, mėginimas atkartoti kitų elgesį bei gyvenseną, ryškus atsakomybės perkėlimas į išorę.

Žaisdami vaikai įgyja supratimo bei žinių apie įvairius aplinkos reiškinius ir daiktus, žmones bei jų gyvenimą, formuoja atsaką į skirtingus aplinkos dirgiklius bei užduotis.[2]

Šaltiniai