Karakumai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 15:41, 8 gegužės 2022 versija

Karakumai turkm. Garagum, rus. Каракумы – 'juodasis smėlis') – dykuma Centrinėje Azijoje. Ji užima apie 70 procentų, arba 350 000 km² Turkmėnijos teritorijos. Karakumai driekiasi į rytus nuo Kaspijos jūros, Aralo jūra yra šiaurėje, o Amudarja ir Kyzylkumo dykuma šiaurės rytuose. Pietryčiuose remiasi į Karabilio ir Badchyzo aukštumas, pietuose – į Kopetdago priekalnes, vakaruose į Uzbojaus sausvagę.

Karakumai skirstomi į šiaurinius Užnugūzės Karakumus arba Užungūzės plynaukštę, Žemutinius (arba Vidurinius) Karakumus ir Pietryčių Karakumus. Šias dalis skiria Ungūzo įduba.

Karakumai susiklostė daugiausia iš senovinės Amudarjos vagos, tekėjusios iki Kaspijos jūros, suneštų nuogulų. Pietuose tokias nuogulas suklostė Murgabo ir Tedženo upės, ištekančios iš Hindukušo kalnų. Yra dideli gruntinio vandens telkiniai.

Vyrauja smėlynai, pietuose pereinantys į kauburynus. Yra barchanų, takyrų.^[1]

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna smėlio audrų.^[2]

Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį beveik visą dykumą (išskyrus barchanus) padengia efemerai ir efemeroidai (pvz., tulpės). Veši baltųjų ir juodųjų saksaūlų, akacijų sąžalynai, auga kulkšnės, efedros; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių.

Būdingi gyvūnai: kiškis tolajus, džeiranas, korsakas.^[3]

Gamta saugoma Repteko rezervate.

Ekonomika ir resursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maro ir Tedženo oazės žinomos dėl savo medvilnės. Karakumų dykumoje yra Darvazos dujų krateriai. Teritorijoje yra gausūs naftos ir gamtinių dujų telkiniai, sieros santalkos. Auginamos avys, kupranugariai.

Dykumą kerta didžiausias drėkinimo kanalas pasaulyje – Karakumų kanalas. Kanalas, kurį pradėjo statyti 1954 m., yra 1375 km ilgio. Per metus juo prateka 13-20 km³ vandens.

Per dykumą nutiestas Transkaspijos geležinkelis ir Transkarakumų geležinkelis (nuo 2006 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197
↑ Karakumai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
↑ Rustamov, Anver K. (1994), „Ecology of Birds in the Karakum Desert“, Biogeography and Ecology of Turkmenistan, Monographiae Biologicae, vol. 72, Dordrecht: Springer Netherlands, pp. 247–263

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Karakumai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

TravelBlog – Darvasa krateriai^en

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197

[2] Karakumai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[3] Rustamov, Anver K. (1994), „Ecology of Birds in the Karakum Desert“, Biogeography and Ecology of Turkmenistan, Monographiae Biologicae, vol. 72, Dordrecht: Springer Netherlands, pp. 247–263

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Takirs of Karakum Desert.jpg|thumb|250px|[[Takyras]] Karakumų dykumoje]]
-'''Karakumai''', dar tariama ''Kara-Kum'' arba ''Gara Gum'' („''juodasis smėlis''“) ({{tk|Garagum}}, {{ru|Каракумы}}) – [[dykuma]] [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]]. Ji užima apie 70 procentų, arba 350.000 km², [[Turkmėnija|Turkmėnijos]] teritorijos. Negausiai apgyvendinta, maždaug vienas žmogus 6,5 km².
+'''Karakumai''' {{tk|Garagum}}, {{ru|Каракумы}} – 'juodasis smėlis') – [[dykuma]] [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]]. Ji užima apie 70 procentų, arba 350 000 km² [[Turkmėnija|Turkmėnijos]] teritorijos. Karakumai driekiasi į rytus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]], [[Aralo jūra]] yra šiaurėje, o [[Amudarja]] ir [[Kyzylkumas|Kyzylkumo]] dykuma šiaurės rytuose. Pietryčiuose remiasi į [[Karabilis|Karabilio]] ir [[Badchyzas|Badchyzo]] aukštumas, pietuose – į [[Kopetdagas|Kopetdago]] priekalnes, vakaruose į [[Uzbojus|Uzbojaus]] sausvagę.
+Karakumai skirstomi į šiaurinius Užnugūzės Karakumus arba [[Užungūzės plynaukštė|Užungūzės plynaukštę]], Žemutinius (arba Vidurinius) Karakumus ir Pietryčių Karakumus. Šias dalis skiria [[Ungūzas|Ungūzo]] įduba.
-== Vieta ==
+[[Vaizdas:Karakum Desert, Turkmenistan.jpg|thumb|240px|Karakumų smėlynai]]
-Karakumai yra į rytus nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]], [[Aralo jūra]] yra šiaurėje, o [[Amudarja]] ir [[Kyzylkumas|Kyzylkumo]] dykuma šiaurės rytuose.
+Karakumai susiklostė daugiausia iš senovinės Amudarjos vagos, tekėjusios iki Kaspijos jūros, suneštų nuogulų. Pietuose tokias nuogulas suklostė [[Murgabas (upė)|Murgabo]] ir [[Tedženas (upė)|Tedženo]] upės, ištekančios iš [[Hindukušas|Hindukušo]] kalnų. Yra dideli gruntinio vandens telkiniai.
-== Hidrografija ==
+Vyrauja smėlynai, pietuose pereinantys į kauburynus. Yra [[barchanas|barchanų]], [[takyras|takyrų]].<ref>{{GEC|197}}</ref>
-Pietuose [[Murgabas (upė)|Murgabo]] ir [[Tedženas (upė)|Tedženo]] upės išteka iš [[Hindukušas|Hindukušo]] kalnų, teka į vakarus ir įteka į dykumą, tiekdamos vandenį [[Irigacija|irigacijai]].
+Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –2 °C šiaurėje iki 3 °C pietuose (absoliutusis minimumas atitinkamai –28 ir –16 °C), liepos – 30–32 °C (absoliutusis maksimumas 49 °C). Dideli (iki 50 °C) paros temperatūros svyravimai. Kritulių 60–150 mm per metus, pietuose iki 250 mm; daugiausia lyja kovą–balandį. Būna [[smėlio audra|smėlio audrų]].<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/karakumai-1/ Karakumai]}}</ref>
-Dykumą kerta didžiausias drėkinimo [[kanalas]] pasaulyje – [[Karakumų kanalas]]. Kanalas, kurį pradėjo statyti [[1954]] m., yra 1375 km ilgio. Per metus juo prateka 13-20 km³ vandens.
+[[Vaizdas:MAKarakumLebt.jpg|thumb|240px|Karakumai pavasarį]]
-== Ekonomika ir resursai ==
+== Gyvoji gamta ==
-[[Maras (Turkmėnija)|Maro]] ir [[Tedženas|Tedženo]] [[Oazė|oazės]] žinomos dėl savo medvilnės.
+Pavasarį beveik visą dykumą (išskyrus barchanus) padengia efemerai ir efemeroidai (pvz., [[tulpė]]s). Veši [[baltasis sasksaūlas|baltųjų]] ir [[juodasis saksaūlas|juodųjų saksaūlų]], [[akacija|akacijų]] sąžalynai, auga [[kulkšnė]]s, [[efedra|efedros]]; upių slėniuose yra tuopų miškų, nendrynų, pelkių.
-== Geologija ==
+Būdingi gyvūnai: kiškis [[tolajus]], [[džeiranas]], [[korsakas]].<ref>Rustamov, Anver K. (1994), „Ecology of Birds in the Karakum Desert“, ''Biogeography and Ecology of Turkmenistan, Monographiae Biologicae'', vol. 72, Dordrecht: Springer Netherlands, pp. 247–263</ref>
-Karakumų dykumoje yra [[Darvaza|Darvazos]] dujų krateriai.
+Gamta saugoma [[Repteko rezervatas|Repteko rezervate]].
-Teritorijoje yra žymio [[Nafta|naftos]] ir [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]] telkiniai.
+== Ekonomika ir resursai ==
+[[Maras (Turkmėnija)|Maro]] ir [[Tedženas|Tedženo]] [[Oazė|oazės]] žinomos dėl savo medvilnės. Karakumų dykumoje yra [[Darvaza|Darvazos]] dujų krateriai. Teritorijoje yra gausūs [[Nafta|naftos]] ir [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]] telkiniai, sieros santalkos. Auginamos avys, kupranugariai.
+Dykumą kerta didžiausias drėkinimo [[kanalas]] pasaulyje – [[Karakumų kanalas]]. Kanalas, kurį pradėjo statyti [[1954]] m., yra 1375 km ilgio. Per metus juo prateka 13-20 km³ vandens.
+Per dykumą nutiestas [[Transkaspijos geležinkelis]] ir [[Transkarakumų geležinkelis]] (nuo 2006 m.).
-== Transportas ==
+== Šaltiniai ==
-Per dykumą nutiestas ''transkaspijos geležinkelis''.
+{{išn}}
 == Nuorodos ==
+{{commonscat|Karakum}}
 * [http://www.travelblog.org/Asia/Turkmenistan/Dashoguz/blog-153046.html TravelBlog – Darvasa krateriai]<sup> [[Anglų kalba|en]]</sup>
 {{Dykumos}}