Alfa dalelė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alfa skilimas

Alfa (α) dalelės – helio atomo branduoliai, dalelės (sudarytos iš dviejų neutronų ir dviejų protonų), išsviestos iš radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius. Alfa spinduliavimas – viena iš radioaktyvaus spinduliavimo rūšių.

Alfa dalelės juda lėtai, jas sustabdo bet kokia už popierių tankesnė medžiaga. Jos identiškos helio atomų branduoliams ir yra natūraliai skleidžiamos radioaktyvių Žemės medžiagų.

Pavyzdys:

${}^{238}{\hbox{U}}\;\to \;^{234}{\hbox{Th}}\;+\;\alpha ,$

arba:

${}^{2}{}_{92}^{38}{\hbox{U}}\;\to \;{}^{2}{}_{90}^{34}{\hbox{Th}}\;+\;{}_{2}^{4}{\hbox{He}}^{2+}.$

Alfa daleles atrado Ernestas Rezerfordas, 1899 metais dirbdamas su uranu.

Alfa dalelė – tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai c/20 (~15000 km/s), priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos. Kadangi yra sąlyginai sunki, +2 krūvio, yra linkusi greitai reaguoti su kitais atomais ir prarasti energiją, tad ore gali nukeliauti apie 5 cm.

Alfa spinduliavimas būdingas sunkesniems elementams (didesnės atominės masės, pvz., uranui, plutoniui).

Alfa spinduliuotės poveikis

Nedidelis alfa spinduliavimas nėra labai pavojingas sveikatai esant išoriniam kontaktui, nes alfa daleles gali neutralizuoti kelių centimetrų atstumas, popierius ar žmogaus odos negyvų ląstelių sluoksnis. Patekusios į organizmą (įkvėpiant, su maistu, ar į kraują), alfa dalelės dėl savo teigiamo +2 krūvio linkusios jonizuoti organizmo ląsteles, taip sutrikdydamos vidinius cheminius procesus bei padidindamos vėžio (dažniausiai plaučių) riziką.

Pavojingiausios medžiagos yra radis ir polonis. Radis kaupiasi kauluose, todėl sutrinka baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Žmogus suserga mažakraujyste.

Taip pat skaitykite

• Helionas