Antanas Kraujelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:37, 26 kovo 2022 versija

Sodyba, kurioje žuvo A. Kraujelis, ir memorialinis paminklas

Antanas Kraujelis (dar žinomas slapyvardžiais Pabaisa ir Siaubūnas, 1928 m. spalio 25 d. Kaniūkų kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje – 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone) – kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas.

Biografija

Mokėsi Aluntos progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. 1946–1947 m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl 1948 m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo Vytauto apygardai priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. 1949–1950 m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. 1950 m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. 1952 m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. 1954 m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje.^[1] 1965 m. kovo 17 d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB majoras Nachmanas Dušanskis, Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis.

Šeima

A. Kraujelis turėjo šešias seseris. Dvi iš jų buvo partizanų ryšininkėmis. Dėl A. Kraujelio veiklos buvo tardomi ir persekiojami jo šeimos nariai. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1955 m. vedė ir susilaukė sūnaus. Žmona – Janina Snukiškytė. Dėl vyro veiklos dalį gyvenimo praleido kalėjime. Tuo metu sūnus Antanas augo vaikų namuose. Grįžusi iš kalėjimo per teismus susigrąžino teisę į sūnaus globą.

Kapas

2019 m. birželio 19 d. Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti Antano Kraujelio palaikai.^[2] 2019 m. spalio 25-26 d. jis buvo iškilmingai pašarvotas ir tautos lankomas Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo patalpoje Vilniuje, o 2019 m. spalio 26 d. palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Apdovanojimai

1992 m. birželio 13 d. Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus iniciatyva prie namo, kur žuvo A. Kraujelis, buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo su V. Giedraičio iškaltu įrašu.
1997 m. gruodžio 17 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu.
1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus III-iojo laipsnio ordinu.
Nuo 2006 metų Utenoje organizuojamas tarptautinis jaunučių beisbolo turnyras A. Kraujeliui atminti.

Literatūra

Rašytoja Renata Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, parašė knygą „Pro rūdijančią naktį“, pagrįstą paskutiniojo Lietuvos partizano A. Kraujelio gyvenimo faktais.^[3]

Šaltiniai

↑ „Saugumiečiams Kraujelis-Siaubūnas buvo lyg prakeiksmas: nesugaunamam partizanui klijavo kraupius nusikaltimus“. Delfi.lt. 22 June 2019. Nuoroda tikrinta 22 June 2019.
↑ „Patvirtinta: rasti paskutinio kovojusio Lietuvos partizano Kraujelio-Siaubūno palaikai“. Lrt.lt. 19 June 2019. Nuoroda tikrinta 19 June 2019.
↑ NEUŽMIRŠTI IR… PRIKELTI. VARIACIJOS PARTIZANO A. KRAUJELIO GYVENIMO TEMA

Nuorodos

[1] „Saugumiečiams Kraujelis-Siaubūnas buvo lyg prakeiksmas: nesugaunamam partizanui klijavo kraupius nusikaltimus“. Delfi.lt. 22 June 2019. Nuoroda tikrinta 22 June 2019.

[2] „Patvirtinta: rasti paskutinio kovojusio Lietuvos partizano Kraujelio-Siaubūno palaikai“. Lrt.lt. 19 June 2019. Nuoroda tikrinta 19 June 2019.

[3] NEUŽMIRŠTI IR… PRIKELTI. VARIACIJOS PARTIZANO A. KRAUJELIO GYVENIMO TEMA

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 == Biografija ==
-Jis mokėsi [[Alanta|Aluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]]–[[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda]]i priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. [[1949]]–[[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje.<ref>{{cite web |title=Saugumiečiams Kraujelis-Siaubūnas buvo lyg prakeiksmas: nesugaunamam partizanui klijavo kraupius nusikaltimus |url=https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/saugumieciams-kraujelis-siaubunas-buvo-lyg-prakeiksmas-nesugaunamam-partizanui-klijavo-kraupius-nusikaltimus.d?id=81517505 |website=Delfi.lt |accessdate=22 June 2019 |language=lt |date=22 June 2019}}</ref> [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] [[majoras]] [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB [[Leitenantas|jaunesnysis leitenantas]] [[Marijonas Misiukonis]].
+Mokėsi [[Alanta|Aluntos]] progimnazijoje, kurią baigė jau prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai. [[1946]]–[[1947]] m. A. Kraujelis veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. Tačiau dėl nuolatinio persekiojimo, siūlymų tapti agentu ir išdavinėti partizanus A. Kraujelis nebegalėjo ilgiau pasilikti namuose, todėl [[1948]] m. rudenį išėjo į mišką. Pasirinkęs Pabaisos slapyvardį, buvo [[Vytauto apygarda]]i priklausiusiame Mykolo Urbono – Liepos būryje. [[1949]]–[[1950]] m., kaip Rytų Aukštaitijos atstovas, vyko į pasitarimus pas dzūkų partizanus dėl ryšių užmezgimo. [[1950]] m. A. Kraujelis perėjo į Žėručio rajono Henriko Ruškulio – Liūto būrį, veikusį [[Utena|Utenos]], [[Molėtai|Molėtų]] ir [[Anykščiai|Anykščių]] rajonų sandūroje. Tapo rajono štabo nariu ir pasivadino Siaubūnu. [[1952]] m. būriui buvo tragiški – daug jų žuvo, buvo suimtas būrio vadas. [[1954]] m. A. Kraujelis – Siaubūnas liko vienas. Gyveno Papiškių kaime, Utenos rajone, svainio Antano Pinkevičiaus gyvenamajame name, po krosnimi įrengtoje slėptuvėje.<ref>{{cite web |title=Saugumiečiams Kraujelis-Siaubūnas buvo lyg prakeiksmas: nesugaunamam partizanui klijavo kraupius nusikaltimus |url=https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/saugumieciams-kraujelis-siaubunas-buvo-lyg-prakeiksmas-nesugaunamam-partizanui-klijavo-kraupius-nusikaltimus.d?id=81517505 |website=Delfi.lt |accessdate=22 June 2019 |language=lt |date=22 June 2019}}</ref> [[1965]] m. [[kovo 17]] d. per kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo [[KGB]] [[majoras]] [[Nachmanas Dušanskis]], Antano Pinkevičiaus name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną. Atpažinimo aktą pasirašė KGB [[Leitenantas|jaunesnysis leitenantas]] [[Marijonas Misiukonis]].
 == Šeima ==