Gausybės ragas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nycteola (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 88.222.97.201 (Aptarimas) darytas keitimas 6473199
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 8: Eilutė 8:


[[Kategorija:Religinė simbolika]]
[[Kategorija:Religinė simbolika]]
jis visada budavo vaizduojamas kaip velnio simbolių, bet šiais laikais ne.

19:11, 27 sausio 2022 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gausybės ragas – gerovės ir turto simbolis graikų mitologijoje. Dažnai žinomas kaip kornukopija (iš lot. cornu copiae 'gausybės ragas'). Analogas suomių mitologijoje žinomas Sampo vardu. Gausybės ragas pirmą kartą paminėtas V a. pr. m. e.

Graikų mitologijoje, Amaltėja buvusi nimfa arba ožka, kurios vienas iš ragų ir buvo Kornukopija, išauginusi Dzeusą. Dzeusas atsidėkodamas nimfai už jos rūpestį atidavė jai Gausybės ragą. Gausybės rago turėtojas iš jo gaudavo viską ko tik panorėdavęs. Taip kilo legenda apie Gausybės ragą arba Kornukopiją. Iš pradžių gausybės ragas buvo vaizduojamas kaip ožkos ragas pripildytas vaisių ir gėlių. Dievybės, ypač Fortūna, buvo vaizduojama kartu su Gausybės ragu. Daug modernesniame vaizdavime ragas vaizduojamas kaip panašios į ragą formos pintinė su vaisiais ir daržovėmis.