Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JonasS (aptarimas | indėlis)
S + iliustr.
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:


[[Vaizdas:Subacius trinity church.jpg|thumb|320px|right|Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia]]
[[Vaizdas:Subacius trinity church.jpg|thumb|320px|right|Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia]]
Yra [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]], [[Subačius|Subačiaus]] mieste, Vilniaus g. 44, [[Viešinta|Viešintos]] ([[Lėvuo|Lėvens]] kairiojo intako) kairiajame krante. Mūrinė bažnyčia pastatyta [[1884]] m. [[Istorizmas|Istoristinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninio]] ir [[Neobarokas|neobaroko]] stiliaus elementų.
Yra [[Kupiškio rajonas|Kupiškio rajone]], [[Senasis Subačius|Senojo Subačiaus]] miestelyje, Vilniaus g. 44, [[Viešinta|Viešintos]] ([[Lėvuo|Lėvens]] kairiojo intako) kairiajame krante. Mūrinė bažnyčia pastatyta [[1884]] m. [[Istorizmas|Istoristinė]], turi [[Neoromanika|neoromaninio]] ir [[Neobarokas|neobaroko]] stiliaus elementų.


==Istorija==
==Istorija==

10:34, 11 balandžio 2007 versija

Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia, – Panevėžio vyskupija, Kupiškio dekanatas.

Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia

Yra Kupiškio rajone, Senojo Subačiaus miestelyje, Vilniaus g. 44, Viešintos (Lėvens kairiojo intako) kairiajame krante. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1884 m. Istoristinė, turi neoromaninio ir neobaroko stiliaus elementų.

Istorija

Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės.

1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta.

1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas.

1669 m. minima Subačiaus Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, stačiakampė, turėjo 3 altorius.

1674 m. konsekruota. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Subačiuje 17911792 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas.

1832 m. bažnyčiai priklausė Budrionių ir Račiupėnų kaimai. 1879 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas 1881 m. Pastatytą bažnyčią 1884 m. gegužės 22 d. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

1888 m. išmūryta šventoriaus tvora.

19081914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sužalota. Kunigo Pr. Kazlausko rūpesčiu 1925 m. suremontuota, apdengta skarda.

1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Apie 19331934 m. vikaro Juozo Bardišausko rūpesčiu pastatyta parapijos salė.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir neobaroko stiliaus elementų, stačiakampio plano (55x26 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai.