Neoklasicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Pašalintas nukreipimas į Istorizmas Žymos: Pašalintas nukreipimas Nevienareikšmės nuorodos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Kauno_Karininku_Ramove.jpg|300px|thumb|[[Kauno karininkų ramovė]] – vienas lietuviško neoklasicizmo pavyzdžių]] |
[[Vaizdas:Kauno_Karininku_Ramove.jpg|300px|thumb|[[Kauno karininkų ramovė]] – vienas lietuviško neoklasicizmo pavyzdžių]] |
||
'''Neoklasicizmas''' (''neo |
'''Neoklasicizmas''' (''neo'' + ''klasika'', iš {{La|classicus}} – „pirmaeilis“) – XIX–XX a. [[Menas|meno]], [[Literatūra|literatūros]], [[Muzika|muzikos]], [[Architektūra|architektūros]] įvairių tendencijų sambūris, jungiantis [[Klasika|klasiką]] ar [[Barokas|baroką]]. |
||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas (2016 m.).jpg|thumb|left|[[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]], [[1958]] m., Vilnius]] |
||
Neoklasicizmo architektūroje taikyta orderinė sistema, papildyta [[renesansas|renesanso]] ir [[barokas|baroko]] elementais. I etapas klestėjo Rusijoje ir [[JAV]]. II etapas truko XX a. 1-ojoje pusėje, buvo susijęs su laisva orderinės sistemos interpretacija, klasicizmo formos derintos su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai (stalinizmas SSRS, nacizmas Vokietijoje ir fašizmas Italijoje). |
Neoklasicizmo architektūroje taikyta orderinė sistema, papildyta [[renesansas|renesanso]] ir [[barokas|baroko]] elementais. I etapas klestėjo Rusijoje ir [[JAV]]. II etapas truko XX a. 1-ojoje pusėje, buvo susijęs su laisva orderinės sistemos interpretacija, klasicizmo formos derintos su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai (stalinizmas SSRS, nacizmas Vokietijoje ir fašizmas Italijoje). |
||
[[Lietuva|Lietuvos]] architektūroje I etapui priskiriami [[Trakų Vokės dvaras|Trakų Vokės dvaro]] rūmai (1880), [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvaro]] rūmai (1901), dabartinė [[Lietuvos mokslų akademija]] (1908). II etapas labiausiai išryškėjo XX a. tarpukariu [[Kaunas|Kaune]] – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] rūmai (1928), [[Kauno filharmonija]] (1930), [[Karininkų ramovė]] (1937) ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-architektura|2022-01-20|Neoklasicizmo architektūra|Nijolė Lukšionytė}}</ref> Sovietmečio neoklasicizmas dar vadintas socialistiniu realizmu – tarp jų vienas didžiausių yra [[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] (1958). |
[[Lietuva|Lietuvos]] architektūroje I etapui priskiriami [[Trakų Vokės dvaras|Trakų Vokės dvaro]] rūmai (1880), [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvaro]] rūmai (1901), dabartinė [[Lietuvos mokslų akademija]] (1908). II etapas labiausiai išryškėjo XX a. tarpukariu [[Kaunas|Kaune]] – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] rūmai (1928), [[Kauno filharmonija]] (1930), [[Karininkų ramovė]] (1937) ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-architektura|2022-01-20|Neoklasicizmo architektūra|Nijolė Lukšionytė}}</ref> Sovietmečio neoklasicizmas dar vadintas socialistiniu realizmu – tarp jų vienas didžiausių yra [[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] (1958). |
||
== Skulptūra == |
|||
XX a. sovietmečio Lietuvoje plito neoklasicistinis Motinos Tėvynės įvaizdis – [[Juozas Mikėnas|J. Mikėno]] „Taika“ (1960), „Pirmosios kregždės“ (1964, 1987), [[Gediminas Jokūbonis|G. Jokūbonio]] „Motina“ [[Pirčiupiai|Pirčiupių]] kaime (1960).<ref>{{vle|lietuvos-skulptura|2022-01-20|Lietuvos skulptūra|Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Šatavičiūtė}}</ref> |
|||
<gallery> |
|||
Vilnius (12664134894).jpg | „Pirmosios kregždės“, [[Vilnius]], [[1987]] m. |
|||
Pirciupiu motina.jpg | „Motina“, [[Pirčiupiai]], [[1960]] m. |
|||
Paolina Borghese (Canova).jpg | „Pergalingoji Venera“, [[Roma]], [[1808]] m. |
|||
</gallery> |
|||
== Muzika == |
== Muzika == |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1924 - 1927.jpg|thumb|[[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] rūmai, Kaunas, [[1928]] m.]] |
||
Neoklasicizmas muzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą. Tarp lietuvių neoklasicizmo muzikos bruožų turėjo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]], [[Balys Dvarionas]], [[Julius Juzeliūnas]] ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-muzika|2022-01-20|Neoklasicizmo muzika|Jonas Klimas}}</ref> |
Neoklasicizmas muzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą. Tarp lietuvių neoklasicizmo muzikos bruožų turėjo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]], [[Balys Dvarionas]], [[Julius Juzeliūnas]] ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-muzika|2022-01-20|Neoklasicizmo muzika|Jonas Klimas}}</ref> |
||
17:12, 20 sausio 2022 versija
Neoklasicizmas (neo + klasika, iš lot. classicus – „pirmaeilis“) – XIX–XX a. meno, literatūros, muzikos, architektūros įvairių tendencijų sambūris, jungiantis klasiką ar baroką.
Architektūra
.jpg)
Neoklasicizmo architektūroje taikyta orderinė sistema, papildyta renesanso ir baroko elementais. I etapas klestėjo Rusijoje ir JAV. II etapas truko XX a. 1-ojoje pusėje, buvo susijęs su laisva orderinės sistemos interpretacija, klasicizmo formos derintos su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai (stalinizmas SSRS, nacizmas Vokietijoje ir fašizmas Italijoje).
Lietuvos architektūroje I etapui priskiriami Trakų Vokės dvaro rūmai (1880), Užutrakio dvaro rūmai (1901), dabartinė Lietuvos mokslų akademija (1908). II etapas labiausiai išryškėjo XX a. tarpukariu Kaune – Lietuvos banko rūmai (1928), Kauno filharmonija (1930), Karininkų ramovė (1937) ir kt.[1] Sovietmečio neoklasicizmas dar vadintas socialistiniu realizmu – tarp jų vienas didžiausių yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1958).
Skulptūra
XX a. sovietmečio Lietuvoje plito neoklasicistinis Motinos Tėvynės įvaizdis – J. Mikėno „Taika“ (1960), „Pirmosios kregždės“ (1964, 1987), G. Jokūbonio „Motina“ Pirčiupių kaime (1960).[2]
-
-
„Motina“, Pirčiupiai, 1960 m.
-
.jpg)
.jpg)
Muzika
Neoklasicizmas muzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą. Tarp lietuvių neoklasicizmo muzikos bruožų turėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Balys Dvarionas, Julius Juzeliūnas ir kt.[3]
Literatūra
Prancūzų literatūroje neoklasicizmo atstovai yra Paulas Valerys ir Džeimsas Tisotas, Rusijoje taip pat priskiriamas vadinamasis akmeizmas, o lenkiškoje – Mečislovas Jastrunas. Taip pat vadinamas kraštutine estetika.
Šaltiniai
- ↑ Neoklasicizmo architektūra(parengė Nijolė Lukšionytė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-20).
- ↑ Lietuvos skulptūra(parengė Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Šatavičiūtė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-20).
- ↑ Neoklasicizmo muzika(parengė Jonas Klimas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-20).
