Neoklasicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nukreipiama į Istorizmas
CD (aptarimas | indėlis)
Pašalintas nukreipimas į Istorizmas
Žymos: Pašalintas nukreipimas Nevienareikšmės nuorodos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kauno_Karininku_Ramove.jpg|300px|thumb|[[Kauno karininkų ramovė]] – vienas lietuviško neoklasicizmo pavyzdžių]]
#REDIRECT [[Istorizmas]]

'''Neoklasicizmas''' (''neo-'' + ''klasika'', iš {{La|classicus}} – „pirmaeilis“) – XIX–XX a. [[Menas|meno]], [[Literatūra|literatūros]], [[Muzika|muzikos]], [[Architektūra|architektūros]] įvairių tendencijų sambūris, jungiantis [[Klasika|klasiką]] ar [[Barokas|baroką]].

== Architektūra ==
[[Vaizdas:Bank of Lithuania, Kaunas, Lithuania, 1924 - 1927.jpg|thumb|left|[[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] rūmai, Kaunas, [[1928]] m.]]

Neoklasicizmo architektūroje taikyta orderinė sistema, papildyta [[renesansas|renesanso]] ir [[barokas|baroko]] elementais. I etapas klestėjo Rusijoje ir [[JAV]]. II etapas truko XX a. 1-ojoje pusėje, buvo susijęs su laisva orderinės sistemos interpretacija, klasicizmo formos derintos su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai (stalinizmas SSRS, nacizmas Vokietijoje ir fašizmas Italijoje).

[[Lietuva|Lietuvos]] architektūroje I etapui priskiriami [[Trakų Vokės dvaras|Trakų Vokės dvaro]] rūmai (1880), [[Užutrakio dvaras|Užutrakio dvaro]] rūmai (1901), dabartinė [[Lietuvos mokslų akademija]] (1908). II etapas labiausiai išryškėjo XX a. tarpukariu [[Kaunas|Kaune]] – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] rūmai (1928), [[Kauno filharmonija]] (1930), [[Karininkų ramovė]] (1937) ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-architektura|2022-01-20|Neoklasicizmo architektūra|Nijolė Lukšionytė}}</ref> Sovietmečio neoklasicizmas dar vadintas socialistiniu realizmu – tarp jų vienas didžiausių yra [[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]] (1958).

== Muzika ==
[[Vaizdas:Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos pastatas (2016 m.).jpg|thumb|[[Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka]], [[1958]] m., Vilnius]]

Neoklasicizmas muzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą. Tarp lietuvių neoklasicizmo muzikos bruožų turėjo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]], [[Balys Dvarionas]], [[Julius Juzeliūnas]] ir kt.<ref>{{vle|neoklasicizmo-muzika|2022-01-20|Neoklasicizmo muzika|Jonas Klimas}}</ref>

== Literatūra ==

Prancūzų literatūroje neoklasicizmo atstovai yra [[Paulas Valerys]] ir [[Džeimsas Tisotas]], [[Rusija|Rusijoje]] taip pat priskiriamas vadinamasis [[akmeizmas]], o lenkiškoje – [[Mečislovas Jastrunas]]. Taip pat vadinamas kraštutine [[estetika]].

== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{commons|Category:Neoclassicism}}

[[Kategorija:Istorizmas]]

15:55, 20 sausio 2022 versija

Kauno karininkų ramovė – vienas lietuviško neoklasicizmo pavyzdžių

Neoklasicizmas (neo- + klasika, iš lot. classicus – „pirmaeilis“) – XIX–XX a. meno, literatūros, muzikos, architektūros įvairių tendencijų sambūris, jungiantis klasiką ar baroką.

Architektūra

Lietuvos banko rūmai, Kaunas, 1928 m.

Neoklasicizmo architektūroje taikyta orderinė sistema, papildyta renesanso ir baroko elementais. I etapas klestėjo Rusijoje ir JAV. II etapas truko XX a. 1-ojoje pusėje, buvo susijęs su laisva orderinės sistemos interpretacija, klasicizmo formos derintos su moderniomis konstrukcijomis ir medžiagomis. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai (stalinizmas SSRS, nacizmas Vokietijoje ir fašizmas Italijoje).

Lietuvos architektūroje I etapui priskiriami Trakų Vokės dvaro rūmai (1880), Užutrakio dvaro rūmai (1901), dabartinė Lietuvos mokslų akademija (1908). II etapas labiausiai išryškėjo XX a. tarpukariu KauneLietuvos banko rūmai (1928), Kauno filharmonija (1930), Karininkų ramovė (1937) ir kt.[1] Sovietmečio neoklasicizmas dar vadintas socialistiniu realizmu – tarp jų vienas didžiausių yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1958).

Muzika

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1958 m., Vilnius

Neoklasicizmas muzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą. Tarp lietuvių neoklasicizmo muzikos bruožų turėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Balys Dvarionas, Julius Juzeliūnas ir kt.[2]

Literatūra

Prancūzų literatūroje neoklasicizmo atstovai yra Paulas Valerys ir Džeimsas Tisotas, Rusijoje taip pat priskiriamas vadinamasis akmeizmas, o lenkiškoje – Mečislovas Jastrunas. Taip pat vadinamas kraštutine estetika.

Šaltiniai

  1. Neoklasicizmo architektūra(parengė Nijolė Lukšionytė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-20).
  2. Neoklasicizmo muzika(parengė Jonas Klimas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-20).